Vaikų traumos: svarbu nedelsti

Vaikų traumos: svarbu nedelsti

Vaikų traumų statistika liūdna - traumų, patiriamų dėl tėvų nepriežiūros ir pačių vaikų neatsargumo, nemažėja. Štai Klaipėdos vaikų ligoninėje kasdien dėl patirtų sužalojimų ar tęstinio traumų gydymo į traumatologijos punktą patenka apie 70 mažųjų pacientų. Neretai po traumų vaikų laukia ilgas gydymosi ir reabilitacijos kelias.

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų ortopedų-traumatologų Džeraldo Sivickio ir Eduardo Jūraičio, vaikų patiriamos traumos skiriasi pagal amžiaus grupes ir skirstomos į buitines, sportines, transporto, smurtines. Pasak medikų, labai didelė dalis vaikų susižaloja dėl neatsargumo.

Traumos patiriamos ir dėl tėvų nepriežiūros, ir dėl pačių vaikų nesisaugojimo.

"Pavyzdžiui mamos, pervystydamos kūdikį, pasideda jį ant lovos ar net skalbimo mašinos, minutei nusisuka, o tuo tarpu vaikas nusirita ant grindų ir susimuša galvą. Dėl kūdikių galvos traumų dažniausiai pas mus ir atskuba išsigandę tėveliai, tačiau ne visada tos traumos tokios rimtos, daugiau tėvus tik išgąsdina", - pasakojo Dž. Sivickis.

Kitos mažųjų patiriamos traumos buityje gerokai skaudesnės - tai nudegimai. Pasak medikų, šių skaudžių traumų, nuo kurių dažniausiai nukenčia vaikai iki trejų metų amžiaus, padaugėja spalio mėmesį ir netrūksta viso šaltojo sezono metu.

"Tokio amžiaus vaikai viską pasiekia, viską ima, traukia į save. Nusidegina karštomis kavomis, arbatomis, sriubomis, verdančiu vandeniu. Tėvai turėtų ypač atkreipti dėmesį, apriboti vaikų laisvą judėjimą į virtuvę, vonią, nes po to reikia labai ilgai gydyti randus ne tik ant kūno, bet ir vaiko širdelėje, patyrus tiek skausmo", - perspėja E. Jūraitis.

Dar viena skaudžių traumų grupė - tai vaikų sužalojimai avarijų metu. Tokių traumų, kurių pasekmės vaiką vėliau lydi visą gyvenimą, būtų galima išvengti, jei tėvai savo atžalas saugiai vežtų automobiliais: specialiose kėdutėse ir prisegtus saugos diržais.

"Ir dabar turime pacientų, smarkiai sužalotų eismo įvykio metu vien dėl to, kad vaikas nebuvo prisegtas saugos diržais ir iškrito iš automobilio", - sakė Dž. Sivickis. Medikai pataria tėvams saugoti vaikus ir nuo dviračių traumų - pilna vaikų, važinėjančių be šalmų, kitų apsaugos priemonių.

"Sumuštos galvos, rankų, kojų kaulų lūžiai - neatsargaus lakstymo dviračiais pasekmės. Dviratininkų patirtos traumos neretai būna labai sunkios, jų liekamieji reiškiniai - galvos skausmai, atminties ir kiti sveikatos sutrikimai - gali lydėti visą likusį gyvenimą", - sakė Klaipėdos vaikų ligoninės medikai.

Pasak jų, dėl kaulinio audinio ypatumų vaikų ir suaugusiųjų traumos skiriasi. Vaikų kauluose mažiau neorganinių medžiagų, jų geresnė kraujotaka, storesnis antkaulis. Vaikas, patyręs traumą, gali ypač smarkiai ir nesiskųsti - nėra tokio intensyvaus skausmo, patinimo ar deformacijos. Todėl tėvai dažnai į gydytojus kreipiasi ne pirmą traumos dieną, o kitą dieną ar net vėliau. Vis dėlto delsti nereikėtų, sako traumatologai.

Reabilitacija po traumų

Sėkmingam gijimo procesui labai svarbi ir ankstyvoji reabilitacija. Pasak gydymo ir sveikatingumo centro "Regsana" vadovės Reginos Būdvytienės, kuo anksčiau pacientas kreipsis į profesionalius reabilitacijos specialistus, tuo greičiau bus atstatytos prarastos galūnių funkcijos.

"Po imobilizacijos, kuomet paciento koja ar ranka buvo ilgai nejudinama, išryškėja kitos sveikatos problemos: sąnario sukaustymas - sunku galūnę išjudinti, atrofuojasi, nyksta raumenys, sutrinka sąnario, galūnės funkcijos. Šalinti šias problemas ir yra ankstyvosios reabilitacijos uždavinys. Tačiau kuo vėliau pacientas kreipiasi, tuo sunkiau jam padėti", - sakė R. Būdvytienė.

"Regsana", kurioje gydomi vaikai ir suaugusieji, po traumų ar turintys judamojo-atramos aparato sutrikimų bei kamuojami ligų, reabilitacija prasideda nuo gydytojo reabilitologo konsultacijos, kuris įvertina paciento būklę ir sudaro gydymo programą. Ją paprastai sudaro kineziterapija, ergoterapija, masažas, magnetolazerioterapija, fizioterapija, ultragarso terapija, vandens terapijos ir kitos procedūros, parenkamos pagal paciento sveikatos būklę. Pavyzdžiui, kineziterapija padeda tvirtėti kaulams ir raumenims, ergoterapijos pagalba atstatomi plaštakos, riešo, pirštų smulkūs judesiai. O štai masažo metu sustiprinami raumenys, pagerėja kraujotaka, limfotaka, gerėja sąnarių, raiščių paslankumas.

Pasak R. Būdvytienės, reabilitaciniame traumų gydymo etape plačiai naudojama ir fizioterapijos, elektrostimuliacijos įvairios procedūros, kurios ir nuskausmina, ir gydo, ir sugrąžina prarastas raumenų funkcijas. Teigiamai organizmą veikia ir hidromasažas, povandeninis masažas, pagerinantis kraujotaką, medžiagų apykaitą.

"Geri reabilitacijos rezultatai priklauso ir nuo paties paciento - kaip kruopščiai jis laikosi gydytojo nurodymų", - teigė R. Būdvytienė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder