Vaikus atakuoja alergijos

Vaikus atakuoja alergijos

Europoje jau kas trečias vaikas yra alergiškas. Prognozuojama, jog iki 2040 metų apskritai kas antras žmogus Europoje turės alergijų. Lietuvos medikai ragina tėvelius atidžiau stebėti savo mažylius ir jei radosi alergijos simptomų, nelaukti, kol jie praeis. Kuo anksčiau bus gydoma alergija, tuo daugiau galimybių, kad vaikas ją tiesiog išaugs.

Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro direktorė, vaikų alergologė doc. Odilija Rudzevičienė „Vakaro žinioms“ teigė, jog iš alerginių ligų mažiems vaikams lyderiauja atopinis dermatitas, kuris pasireiškia itin stipriu niežėjimu.

Pasak medikės, sergamumo įvairiomis alergijomis tikslius tempus įvardyti sudėtinga, nes per mažai yra daroma tyrimų. Tačiau vien tai, kad Europoje jau kas trečias vaikas yra alergiškas, o iki 2040 metų prognozuojama, kad apskritai kas antras žmogus bus alergiškas, parodo situacijos mastą.

O.Rudzevičienė atkreipė dėmesį, jog kol kas Lietuvoje labai didelių alergijos mastų nėra, tačiau prie europinės statistikos artėjame milžinišku greičiu.

„Ypač išaugo sergančių mažiukų atopiniu dermatitu; maisto alergijos didėja, o blogiausia, kad daugėja sunkių reakcijų, kur gali pasireikšti anafilaksinis šokas“, - teigė ji.

Vienos priežasties, kodėl daugėja alergijų, anot specialistės, išskirti negalima, daug kas priklauso nuo genetikos.

Neabejotinai didelę įtaką turi aplinkos tarša ir maistas su įvairiais priedais, teršalais. Specialistė tikino, jog aplinkos veiksniai dar labiau apsunkina paveldėjimą sirgti alerginėmis ligomis.

„Pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo alerginių ligų, o žmonijos genai negalėjo taip greitai pasikeisti, tai visgi labai didelę įtaką šiai statistikai turėjo aplinkos veiksniai“, - aiškino O.Rudzevičienė.

Tyrimais nustatyta, kad labiausiai mažus vaikus alergizuoja pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis.

„Maisto alergijos diagnostika yra itin sudėtinga. Atliekami ir odos mėginiai, ir kraujo iš venos tyrimai. Mes bene vieninteliai pagal šiuolaikinius reikalavimus atliekame provokacinius oralinius mėginius, kurie yra „auksinis standartas“ diagnozuojant maisto alergiją“, - pasakojo O.Rudzevičienė.

Ji akcentavo, jog ateities prognozės, deja, gana liūdnos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti alergiją ir ją gydyti, kad alergija neprogresuotų.

Alerginės ligos dažniausiai lėtinės ir jos labai apsunkina gyvenimo kokybę. Visuomenė dar nelabai daug girdėjusi apie į Lietuvą jau atkeliavusius adrenalino injektorius, kurie labai alergiškiems žmonėms, pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai, gali išgelbėti gyvybę.

Šie prietaisai yra išrašomi pagal vardinius receptus, juos išrašo šeimos gydytojai, alergologai. Deja, adrenalino injektoriai nekompensuojami, ir jie brangūs - apie 180 litų.

Lietuvoje vaikų alergologų labai trūksta, ypač mažesniuose miestuose, o daugėjant pacientų, turinčių alerginių susirgimų, šis specialistų trūkumas taps dar aštresne problema. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kaip tik svarsto klausimą dėl vaikų alergologų specialybės atnaujinimo.

„Pageidautina, kad pacientus gydytų alergologai, turintys bazinį pediatro išsilavinimą. Deja, vaikų alergologų labai trūksta Lietuvoje, jie bazuojasi didžiuosiuose miestuose“, - sakė O.Rudzevičienė.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder