Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai ir vaikų tėvai vis rečiau abejoja, kad smurtiniai vaizdo žaidimai gali padaryti didelę žalą vaiko ar paauglio sąmonei ir turėti įtakos vėlesniems pykčio ir agresijos protrūkiams, nukreiptiems prieš aplinkinius. Vis dėlto neneigiama, kad tinkami kompiuteriniai žaidimai,
jeigu jais nepiktnaudžiaujama, gali padėti stimuliuoti vystymąsi, plėsti žinias ir lavinti įvairius gebėjimus.
Vaikų psichologai sako, kad iki trylikos metų vaikai negeba tinkamai atsirinkti informacijos žiniasklaidoje, reklamoje, kriminalinių žinių pranešimuose - ši informacija veikia vaikus ne mažiau kaip ir kompiuteriniai žaidimai. Neigiamos informacijos paveikti vaikai gali smurtauti nebūtinai kitų žmonių, bet ir daiktų atžvilgiu, dažnas negeba užmegzti ryšių su gyvais žmonėmis, neadekvačiai vertina realybę. Kai kurių tėvų liudijimu, vaikai žaidžia paprastomis dienomis po 2-3 valandas, o savaitgaliais net 80 proc. dienos praleidžia prie kompiuterio.
Vaikų teisių kontrolieriaus įstaigos atstovų teigimu, per ilgai žaidžiami kompiuteriniai žaidimai, kita vaikų amžiaus neatitinkanti informacija gali daryti didelį neigiamą poveikį tiek fiziniam, tiek emociniam vaiko vystymuisi, todėl svarbi kompiuteriuose įdiegiama apsaugos sistema ir tėvų priežiūra ir kontrolė. 2008 m. kontrolieriaus tarnyba gavo 18 kreipimusi dėl vaiko teisių pažeidimų internetinėje erdvėje ir pagal gautą informaciją pradėjo 6 tyrimus.
Naujausių apklausų duomenimis, vaikų, kurie naudojasi kompiuteriu, amžius Lietuvoje jaunėja - 4-5 metų vaikai, padedami tėvų ar kitų vyresnių artimųjų, naudojasi kompiuteriu, dažniausiai - žaidžia žaidimus, o vėliau jau patys savarankiškai naršo internete ir randa smurtinio pobūdžio pramogų. Būtent šie žaidimai keičia vaiko elgesį ir realiame gyvenime - didėja vaiko agresyvumas, mažėja jautrumas kitiems, supratingumas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymu ir Lietuvoje rengiamasi ženklinti kompiuterinius žaidimus pagal vaiko amžiaus cenzą, juolab keliose kitose Europos Sąjungos šalyse įrodytas teigiamas tokio ženklinimo poveikis.
Pasak Europos Parlamento (EP) nario olando Toinės Manderso (Toine Manders), daugelio problemų, susijusių su jaunaisiais vaizdo žaidimų naudotojais, padėtų išvengti aiškesnis žaidimų klasifikavimas ir "raudonasis mygtukas" žaidimų įrenginiuose.
EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto atliktas tyrimas rodo, jog vaizdo žaidimai stimuliuoja vaizdinį suvokimą, atmintį, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Tyrimai patvirtina teigiamą videožaidimų poveikį autizmu sergantiems vaikams, smegenų pažeidimų, raumenų problemų turintiems ar insultą patyrusiems žmonėms.
Žinoma, vaikams tinka ne visi elektroniniai žaidimai. Nors žaidimų tinkamumą apibrėžia Europos žaidimų informacijos klasifikavimo pagal amžių sistema, ji nėra privaloma, todėl daugelis žaidimų taip ir lieka neįvertinti.
Bendroji Europos žaidimų informacijos klasifikavimo pagal amžių sistema (PEGI), T. Manderso manymu, turėtų tapti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio standartu. Nors keletas ES šalių turi nuosavas klasifikavimo sistemas, tai sukelia painiavos vartotojams.
Parlamentaras siūlo apmąstyti "raudonojo mygtuko" įmontavimo žaidimų pultuose ir kompiuteriuose galimybę. Šis mygtukas tėvams leistų kontroliuoti ar sustabdyti savo vaikų žaidžiamus žaidimus. Jis blokuotų galimybę žaisti konkretų žaidimą ar dalyvauti konkrečiose jo dalyse, taip pat leistų riboti žaidimo laiką. "Pardavėjai privalo prisiimti atsakomybę ir neparduoti nepilnamečiams "18+" užrašu pažymėtų vaizdo žaidimų", - pabrėžia T. Mandersas.
ES statistika rodo, kad vaizdo žaidimų pramonės pardavimai 2008 m. viršijo 7 mlrd. eurų. Vidutinio ES žaidėjo amžius pernai buvo 33 metai. Net 80 proc. žaidėjų žaidžia dėl pramogos, o 3,2 proc. 6-17 m. nepilnamečių neprižiūrimi leidžia laiką interneto kavinėse.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą