Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), neseniai patvirtinusi Vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo priemonių planą, teigia, kad vaistų antkainių ribojimas leis mažinti gyventojų išlaidas. Tačiau vaistininkai mano, kad vaistai žmonėms ne atpigs, o pabrangs.
Pirmas žingsnis
SAM parengė ir pirmadienį pateikė Vyriausybei derinti Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriuo ribojami antkainiai didmeninėms ir mažmeninėms vaistų platinimo įmonėms. Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo 591 straipsniu projektas parengtas įgyvendinant Vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo priemonių planą.
Viena šio plano krypčių - vaistinių ir vaistų didmenos platinimo įmonių veiklos reglamentavimo tobulinimas. Siekiama nustatyti maksimalius nekompensuojamųjų receptinių vaistų didmeninės bei mažmeninės prekybos antkainius ir tvirtinti receptinių vaistų gamintojų deklaruojamas kainas Lietuvai. Taip pat užtikrinti, kad kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir pacientų priemokos už jas būtų vienodos visose Lietuvos vaistinėse. Skatinant racionalų vaistų vartojimą žadama nustatyti, kad vaistų priemoka negali būti mažesnė už nustatytą minimalią priemoką.
Teigiama, kad šie pakeitimai leis sumažinti kai kurių nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainas daugiau kaip 30 proc. Numatoma, kad gyventojai per metus vidutiniškai sutaupys 20-30 mln. litų.
“Vaistų planas buvo rengiamas siekiant sumažinti vaistų kainas gyventojams, todėl šių pakeitimų, taupančių gyventojų lėšas, ėmėmės pirmiausia, - sakė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. - Tikiuosi, kad sulauksime palaikymo, juolab kad tokiam žingsniui pritaria Lietuvos Respublikos prezidentė”.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, SAM tikslas - ne tik galvoti apie biudžeto lėšų taupymą, bet ir atsigręžti į vartotoją, kad jis gautų išsamesnę informaciją, turėtų didesnes galimybes pasirinkti, už vaistus mokėtų mažiau.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad nekompensuojamieji receptiniai vaistai Lietuvoje dažnai brangesni nei daugelyje Europos šalių. SAM specialistų įsitikinimu, ribotų antkainių didmeninio ir mažmeninio platinimo įmonėms nustatymas leis pažaboti nevaržomą vaistų kainų augimą vaistinėse, užtikrins, kad gyvybiškai būtinų gyventojams receptinių vaistų kainos nebūtų nemotyvuotai didelės, būtų nustatomos skaidriau ir kainų nustatymo mechanizmas būtų suprantamas visuomenei.
Iki šiol Farmacijos įstatyme buvo kalbama tik apie kompensuojamųjų vaistų kainodarą ir kompensavimą. Farmacijos įstatymą papildžius 591 straipsniu nustatomi receptinių ir nereceptinių vaistinių preparatų kainodaros bendrieji reikalavimai. Didmeninės ir mažmeninės prekybos maksimalius antkainius įsakymu nustatys sveikatos apsaugos ministras. Receptinio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ar gamintojas ar jų atstovas turės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kompetentingai institucijai deklaruoti receptinio preparato gamintojo taikomą Lietuvai receptinio vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar importo PVM.
Vaistininkai nepritaria
SAM atstovai teigia, kad mažmeninėje prekyboje visų vaistų antkainiai reguliuojami 15 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Latvijoje ir Estijoje.
Vis tik Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ir kitos vaistininkus vienijančios visuomeninės organizacijos turi savo nuomonę. Dar svarstant Vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo priemonių planą SAM sudarytai darbo grupei ne kartą išsakė asociacijos poziciją, kuri nepasikeitė ir dabar - asociacija prieštarauja antkainių reguliavimui.
“Deja, mūsų nelabai kas klauso, - sakė asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė. - Siekiama, kad įvedus antkainių reguliavimą vaistai atpigtų, tačiau manome, kad efektas bus priešingas. Tikėtina, kad receptinių nekompensuojamųjų vaistų kaina bus pakelta iki maksimalios leistinos ribos, tad vaistai, kurie iki šiol kainuodavo mažiau, pabrangs”.
Dabar vaistinės antkainius paskirsto nevienodai - vaistams, kurie yra itin svarbūs ligoniams, taiko mažesnius antkainius, o tiems, kurie nėra tokie svarbūs, t.y. nekompensuojamiesiems, - didesnius ir taip išlygina savo veiklos kaštus. Priverstinai nupiginus tam tikrą vaistų grupę, neišvengiamai brangs kiti, svarbesni pacientams vaistai.
Be to, J.Kulberkienės teigimu, mažiau efektyviai dirbančios vaistinės gali išnykti, nes jos nebegalės laviruoti kainomis.
Komentarai
Prof. Eduardas TARASEVIČIUS
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas
Antkainių ribojimas turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Kai antkainiai bus ribojami, pacientams turėtų būti geriau. Kadangi kompensuojamųjų vaistų kainos stabilios, tai receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainos būdavo pakeliamos ir išlyginamas tas neigiamas rezultatas, kuris gaunamas parduodant kompensuojamuosius vaistus. Kai kurios vaistinės tuo piktnaudžiaudavo ir kainas padidindavo gerokai per daug.
Teigiama būtų tai, kad pacientams nereikės bėgioti iš vienos vaistinės į kitą, - visur kainos bus vienodos, nes dabar žmonės ieško, kur pigiau.
Antkainių reguliavimo oponentai aiškina, kad tai konkurencijos varžymas. Tačiau mes su tuo nesutinkame. Vaistinės turėtų konkuruoti ne kainomis, o paslaugų kokybe. Vaistininkas turi padėti žmogui pasirinkti, jam paaiškinti, jį informuoti, o ne būti tiesiog pardavėju, turinčiu universitetinį išsilavinimą.
Farmacijos sąjunga yra už tai, vaistai visur būtų vienodai prieinami, nesvarbu, kur žmogus gyvena - ar sostinėje, ar kokiame rajono miestelyje. Tuo tarpu pas mus vaistinės dažniausiai rūpinasi ne žmogaus gerove, o savo verslu.
Elena KVEDARIENĖ
Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė
Skelbiama, kad Vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo priemonių plano pagrindiniai tikslai - biudžeto ir gyventojų išlaidų vaistams mažinimas. Biudžeto išlaidos, įdiegus kitas plane numatytas priemones, gal ir sumažės, tačiau įvedus nekompensuojamųjų vaistų antkainių reguliavimą gyventojų išlaidos vaistams padidės.
Norint pasiekti išlaidų vaistams mažėjimo, pirmiausia reikėtų reguliuoti gamintojų kainas. Vaistų kainos auga todėl, kad kainas kelia gamintojai. Vaistinių antkainiai yra maži, o didžiąją dalį - kompensuojamųjų apie 90 proc., nekompensuojamųjų apie 70 proc. - vaistų kainos sudaro gamintojo kaina. Tuo tarpu Europos Sąjungoje vidurkis yra apie 60 proc. Tad, kaip matote, rezervo dar yra.
Vaistinės ir didmeninių įmonių vidutinis antkainis sudaro apie 20 proc. nekompensuojamųjų vaistų kainos. Tačiau su tokiu antkainiu parduodama tik apie 15 proc. nekompensuojamųjų receptinių vaistų, visų kitų antkainiai gerokai mažesni. Tad įvedus antkainių reguliavimą šių vaistų kainos tikrai išaugs - visi nustatys maksimalų leistiną antkainį.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą