Žmogui, net ir sąžiningai mokėjusiam mokesčius, susirgus papildomai mokėti iš savo kišenės tenka visur - poliklinikoje, ligoninėje, vaistinėje. Privalomasis sveikatos draudimas nemokamos sveikatos priežiūros neužtikrina, o savanorišku sveikatos draudimu apsidrausti Lietuvoje
galimybių vis dar nėra.
Priekaištų dėl netobulos sveikatos draudimo sistemos sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sulaukė ir iš prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji pabrėžė, kad būtina įgyvendinti realiai veikiančią draudžiamąją mediciną ir juo greičiau ji bus pradėta įgyvendinti, tuo geriau bus kiekvienam Lietuvos žmogui.
Apie papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą (PSSD) Lietuvoje kalbama jau ne vieni metai, tačiau sistema neveikia.
Savanoriškasis sveikatos draudimas Lietuvoje įstatymais reglamentuotas dar 1996 m., tačiau pripažįstama, kad dėl įvairių priežasčių ši draudimo rūšis nėra paplitusi. Fiziniai asmenys juo nesidraudžia, o juridiniai - įstaigos, įmonės - draudžia savo darbuotojus retai ir kuo toliau, tuo labiau jo populiarumas mažėja. Draudimo įmonėms jis nepatrauklus, nes nepelningas. Norint, kad būtų pelningas, draustis turėtų daug žmonių ar įmokos turėtų būti gana didelės.
Tad Sveikatos apsaugos ministerijoje metų pradžioje dirbo tarpžinybinė darbo grupė, kurios tikslas buvo parengti PSSD plėtros koncepciją.
Kaip “Respubliką” informavo darbo grupei vadovavusi sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, buvo parengtos dvi PSSD koncepcijos - Klasikinio papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ir Kaupiamojo sveikatos fondo.
“Rengiant galimas alternatyvas teko atsižvelgti į esamą ekonominę padėtį, gyventojų finansinį pajėgumą mokėti draudimo įmokas, - sakė N.Ribokienė. - Įgyvendinant tiek vieną, tiek kitą koncepcijos alternatyvą susiduriama su tam tikromis problemomis. Siekiant skatinti klasikinio PSSD plėtrą, reikia Seimo sprendimo įvedant mokesčių lengvatas. Įgyvendinant Kaupiamąjį sveikatos fondą, bus reikalinga perskirstyti lėšų srautus, dalį jų nukreipti į sveikatos apsaugos sistemą”.
Darbo grupės narių nuomone, kad PSSD pajudėtų iš mirties taško, t.y. įmokas savanoriškai mokėtų tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys - darbdaviai už dirbančiuosius ir jų šeimos narius, reikalingos mokesčių lengvatos: gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir/ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Dėl jų turi būti priimtas politinis sprendimas Seime. Kad toks sprendimas būtų priimtas sunkmečiu, kai šalies biudžetas nevykdomas, mokesčiai nesurenkami - nedaug vilties.
“Norint, kad PSSD sistema funkcionuotų, vien tik ministerijos matymo ir veiksmų nepakanka - 15 metų buvo mėginama tai daryti, bet, kaip matome, sistema neveikia, - sakė N. Ribokienė. - Klasikinį draudimą galima buvo sėkmingai mėginti plėtoti ekonominio pakilimo metais, bet net tuomet tai nepavyko”.
Komentaras - Algis ČAPLIKAS, sveikatos apsaugos ministras:
Galimos papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo koncepcijos parengtos ir guli stalčiuje. Mes jas įvertinome, įvertinome žmonių galimybes dabartinėje ekonominėje situacijoje mokėti už papildomą sveikatos draudimą ir priėjome išvadą - jeigu apie tai dabar pradėsime kalbėti, niekas mūsų nesupras.
Deja, bet planus dėl papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo įvedimo ekonominė krizė smarkiai pakoregavo. Dabar suformuoti paketą ir bandyti įgyvendinti planus, kurie papildomai apmokestins žmones, nerealu. Manau, kad per artimiausius metus bus priimti kai kurie reikalingi įstatymai, 2010 m. pabaigoje ar 2011 m. pradžioje pradės veikti sistema, kuri leis nustatyti realius paslaugų įkainius, ir tada galėsime aiškiai įvertinti, koks galėtų būti draudimo objektas atsisakant visų kitų papildomų mokėjimų. Tada bus galima kalbėti ir apie realiai veikiančią papildomo savanoriško sveikatos draudimo sistemą.
Visi tik planuojame, kad Seimo rudens sesijos metu bus priimtas įstatymas dėl papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo, tačiau jo įsigaliojimą siūlysime atidėti tam laikui, kai ekonomika pradės atsigauti.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą