Psichologinė pagalba
"Kartais žmogui nebepadeda įgūdžiai, kurie jam iki šiol padėdavo išgyventi krizę, nei valios jėga, nei artimųjų meilė. Net motinos ryšys su vaiku - it plonas plaukas. Tada jis sako: "Nenoriu būti našta, visiems bus geriau, jei išnyksiu".
Kad žmogus ieškotų pagalbos ir ją priimtų, tam reikia drąsos. Bet išeitis visada yra", - sakė psichologinės pagalbos telefonu suaugusiesiems "Vilties linija" koordinatorė Nijolė Pilipavičienė.
Šauksmas nuo bedugnės krašto
"Nusibodo tuščias egzistavimas. Liga baigia visiškai sunaikinti, žinau, kad nepasislėpsiu nuo nepakeliamo skausmo. Jau kelis kartus bandžiau viską užbaigti pati, bet nepavyko, nes esu per žiopla. Vieną kartą išgėriau per mažai vaistų, kitą - užsikirto šautuvas. Labiausiai bijau, kad galiu su savimi kartu pasiimti vaiką, nes nesu tikra, kad kas kitas sugebės juo pasirūpinti. Kaip man apsaugoti vaiką nuo savęs?"
"Manau, kad dabartinę mano būseną apibūdintų žodis "robotas". Gyvenau apsupta brangių žmonių, turėjau mėgstamą užsiėmimą, bet palaipsniui ėmiau jausti vidinę tuštumą, mechaniškai atlikdavau veiksmus, net nebeįstengiu eiti į darbą. Vengiu žmonių, nes jie mane kaltina dėl blogai atliktų darbų ir neva dėl apsimestinos blogos nuotaikos. Tada pradėjau save žaloti; tai nors trumpam padėdavo. Vienas žmogus mane palaikė, nesmerkė dėl to, kad nieko nebesugebu daryti, bet tas ryšys nutrūko. Ėmiau kurti planus, kaip nusižudyti, nes skausmas graužė kaip kirminas. Dabar jau vėl viskas gerai, bet norėjau išgirsti Jūsų nuomonę ir užsitikrinti, kad visa tai baigėsi"...
"Aš nelaimingas, bijau ateities kaip nesėkmės virtinės, nebeturiu vilties, kad mano gyvenimas pasikeis ir nebus toks nevisavertis. Juk žmogus gali išprotėt taip gyvendamas, ar ne?"
"Esu našlė, o prieš kelis metus mirė 14 savaičių sūnus. Turiu dukrytę. Pavasarį man buvo diagnozuota sunki liga, dingo visi draugai, šeima vengia manęs. Bandau save įtikinti, kad privalau gyventi dėl mažylės, bet man vis sunkiau paimti ją ant rankų".
Štai tokia nevilties ir bejėgiškumo lavina kasdien užplūsta anoniminės psichologinės pagalbos telefonu linijas. 20 procentų skambinančiųjų turi suicidinių minčių arba jau yra bandę nusižudyti. Pasak koordinatorės, skambinančiųjų daugėja. Pernai per metus sulaukdavo 2,5 tūkstančio skambučių, šiemet tiek jų būta per nepilną ketvirtį.
"Tai rodo, kad žmonės labiau rūpinasi savo dvasine būsena. Įveikiamas nepasitikėjimo barjeras ir nuostatos: "Su savo problemomis susitvarkysiu pats". Deja, kai kurie randame laiko apvažiuoti visus prekybos centrus, kad rastume tinkamą rankinės modelį ir spalvą, tačiau kur kas menkiau rūpinamės savo sveikata", - sako specialistai.
Klausiam, kur skauda
"Pokalbio pradžioje savižudybės rizika tiesiog tvyro ore, ją reikia tik "apčiuopti" ir įvardinti. Klausti, ar žmogui iš tiesų yra taip blogai, kad galvoja "išeiti", kada paskutinį kartą apie tai mąstė, kuomet ir kaip ruošiasi tai padaryti. Ir gyvenime žmonės labai dažnai siunčia užuominas, laiškelius ir žodinius signalus: "Be manęs, naštos, visiems būtų lengviau". Bet artimieji tarsi nuleidžia užtvarą": "Apie tai nesikalbėsim, tu gi ne beprotis", - sakė pašnekovė, pabrėžusi, jog neretai net sergantis nepagydoma liga žmogus prisipažįsta, jog ištvertų fizinį skausmą ir norėtų gyvent, kiek jam skirta, jeigu kas nors iš artimųjų ne tik atjaustų, pasirūpintu gydytoju, vaistais, bet ir emociškai palaikytų, leistų pasidalinti dvasios skausmu, mintyse pasiruošti neišvengiamybei.
Savižudybės priežasčių yra daug: kaltė, gedėjimas dėl artimo netekties, nesėkmės darbe, priklausomybės ligos, nelaiminga meilė, nutrūkę partnerystės ryšiai, bandymas išvengti gėdos, baimės, nesugebėjimas realizuoti pamatinių savo poreikių. Kiekvieną iš mūsų apima savigriovos mintys. Tačiau bene pagrindinė savižudybėn stumianti priežastis, impulsas - tai noras nebekentėti skausmo, nebejausti to, ką dabar jaučia.
Paprastai žmogui, išgyvenančiam tokį dvasios skausmą, atrodo, kad jo niekas nesupranta, nemyli, emociniai ryšiai su artimaisiais - kaip punktyrinė linija, - tuomet žmogus kitame laido gale gali padrąsinti, kad ta neviltis nesitęstų, sugrąžinti realybės jausmą ir padėti "prisiminti" kaimyną ar draugą, kuriuo gali pasikliauti. Svarbiausia yra žmogui surasti savyje stiprybės ir ieškoti pagalbos. Kai skambina psichikos negalią turintis žmogus, jis dažniausiai būna savavališkai nustojęs gerti vaistus arba nusivylęs savo gydytoju. Konsultantai paskatina išsakyti šias mintis savo tam gydytojui, ant kurio pykstama, vertinti tai, ką žmogus pasiekė savo pastangomis ir valia.
"Nesekame pasakėlių"
"Kartais paskambinęs nėra atviras ne tik atsiliepusiam konsultantui, bet ir pats sau, ir tai jau yra viena to žmogaus problemų, - sako psichologė. - Neretai žmogus trimis sakiniais pasako, kad šiandie jam blogai ir prašo duot patarimą. Per penkias minutes sukurta veiksmų programa būtų tik graži pasakėlė, tai būtų tas pats, kaip sukurti ekonominę vystymosi programą Afrikai, kurioje esam tik svečiai ir nežinome jos išteklių. Skirtinga mūsų vertybių sistema, įvairūs dalykai daro įtaką sprendimams, tad mūsų tikslas - nuimti visus tabu ir paskatinti žmogų išsikalbėti - kas vyksta jo gyvenime ir kaip dėl to jaučiasi. Pažvelgus į situaciją iš šalies su žmogumi, kuris tą pat akimirką pasirengęs išklausyti tavo slapčiausias mintis ir padėti, sumažėja jausmų sumaištis, ir atsakymai bei sprendimai, išeitys dažnai gimsta to paties žmogaus galvoje. Po keleto pokalbių žmogus pasijunta nebe toks vienišas, sumažėja bejėgiškumo jausmas, ir atsiranda viltis."
Sunkiausia, byloja statistika, yra ieškoti pagalbos miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems vyrams, kuriems per 4O. Jie skambina konsultantams ir išgėrę (svaigalai dar paaštrina bjaurią savijautą ir suteikia drąsos "viską baigti"), tuomet pokalbio laikas ribojamas, susitariama perskambinti kitą dieną, ir dažniausiai vyrai laikosi duoto pažado "nedaryti to šią naktį". Pasitaiko žmonių, kuriems sunku priimti sprendimus, ir jie linkę skambinti konsultantams jei ne kasdien, tai kas savaitę: tartis dėl pirkinių, pažinties su mergina, planuoti karjerą. Telefoninės tarnybos nėra skirtos spręsti buitines problemas bei nugyventi kartu visą gyvenimą, ir neskatina "telefoninės priklausomybės". Kai kurie net tikisi ... sekso telefonu. Kitas dalykas, jeigu skambinančio diena buvo kupina stresų, kažkas apgavo, žlugo ar atsirado bendravimo sunkumų.
Konsultantai padeda suvokti, jog galbūt traumuojantis įvykis, išgyventas prieš daugybę metų, ir šiandie trukdo gyvenimo kokybei, santykiams su artimaisiais. Vyksta nelyg "dvipusis eismas", konsultantui klausiant, kaip žmogus norėtų spręsti ligi kaulų smegenų įgrisusią savo problemą, jis skatinamas įvertinti pykčio proveržius, elgesio pasekmes.
Tariamasi, kokios psichologinės korekcijos padėtų baigti metų metus besitęsiančius konfliktus su bosu arba šeimynykščiais: galbūt tiktų psichoteapeuto konsultacija ar psichodinaminės grupės lankymas.
Koordinatorė sakė, jog iki šiol nesulaukė skambučio asmens, kuris planuoja nusikaltimą ir tarsi norėtų, kad jo veiksmai būtų sustabdyti, išpažinčiai nesiryžta pedofilai ar smurtautojai. Bet būna, jog jau padarę nusikaltimą prašo pagalbos, kaip išgyventi kaltę, panišką kalėjimo baimę, kaltės jausmą. Kaip susitaikyti su šeimos nariais ir juos paruošti sukrečiamai žiniai.
Skambina net žmonės, išgyvenantys tikėjimo krizę ir vėl jį susigrąžina. Neskambina peržengusieji 60-ies metų ribą (nors tai didžiausia rizikos grupė) ir menininkai. Šie atviri, sugeba savo aplinkoje rasti kam išreikšti bet kokius jausmus, kančią sublimuoja kūryboje.
Kur kreiptis
"Lietuvoje jau 14 metų veikiantis specializuotų psichlogininių pagalbų tarnybų tinklas, lyginant su Estija ir Latvija, yra labiausiai išvystytas", - teigė koordinatorė. Tai yra, 20 valandų per parą prie telefono budi psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai. Galima nemokamai skambinti iš visos Lietuvos, pasirenkant vieną iš šių linijų: "Vilties", Pagalbos moterims, Moksleivių, Rusakalbių, Vaikų, Jaunimo. Jeigu jūsų miesto linija užimta, skambutis peradresuojamas kituose miestuose budintiems konsultantams. "Vyksta derybos su telekomu, kad tarnybų numeriai būtų tik trijų skaitmenų, tai palengvintų juos įsiminti", - sakė N. Pilipavičienė.
Ji pasakojo, jog telefoninių pagalbos tarnybų specialistų paruošimui mokymams, praktinių įgūdžių metodikai skiriama daug dėmesio, bendradarbiaujama su Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos specialistais, turinčiais 50 metų savižudybių prevencijos darbo patirtį. "Vilties linijoje" dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai, "Jaunimo linijoje" - savanoriai konsultantai. Tais atvejais, kai skambinantysis jau yra pradėjęs save žaloti arba nustatoma didelė savižudybės rizika, konsultantai, išsiaiškinę adresą, operatyviai iškviečia mobilią krizių įveikimo komandą - priešgaisrinės tarnybos ir greitosios pagalbos medikus.
Taip pat mobili krizių įveikimo komanda atvyksta suteikti pagalbos, kai krizinė situacija ištinka žmonių grupę (savižudybė, bandymas nusižudyti, įkaitų drama, katastrofa, kitos nelaimės). Susisiekti su krizių specialistais padeda psichologinės tarnybos "Vilties linija", tel. 8-800 60700 konsultantai. Į nemokamą Paramos nusižudžiusiųjų artimiesiems grupę gali kreiptis gedintys šeimos nariai, kolegos, draugai, norintys pasidalinti iki šiol slegiančiais jausmais, apsaugoti save nuo nesibaigiančio skausmo. Tel. 8-68479462, teirautis 18- 20 val. Tiems, kurie nesiryžta paskambinti, teikiama pagalba internetu: www.psichika.lt/klausimai-atsakymai .
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą