Antradienį Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pagrindines Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai socialines gaires pristačiusi Lietuvos Socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sulaukė gausybės europarlamentarų klausimų apie jaunimo nedarbą ir užimtumo didinimą. Ji pabrėžė, jog Europos Sąjunga dėl jaunimo nedalyvavimo aktyvioje veikloje kasmet praranda apie 150 mlrd. eurų, todėl šis klausimas Lietuvos pirmininkavimo metu bus prioritetinis.
A. Pabedinskienė teigė, jog dabar ant Lietuvos pečių gula atsakomybė dėl airių pirmininkavimo metu aktyviai ruoštos Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuriai pastarąjį kartą buvo skirta 6 mlrd. eurų injekcija, be to, planuojama pridėti dar du mlrd.
Paklausta, kokios dar strateginės priemonės, stiprinsiančios jaunimo užimtumo sektorių, be jau minėtų finansinių injekcijų, numatomos, ministrė pabrėžė, jog kiekviena valstybė narė iš savo nacionalinių resursų bei Europos Sąjungos fondo, kuris yra skirtas žmogiškųjų išteklių stiprinimui, kompetencijos ugdymui ir pan., turėtų numatyti tam tikras priemones nedarbo mažinimui.
"Garantijos nėra gelbėjimosi ratas. Nacionaliniame lygmenyje kiekviena valstybė pagal savo lygį, finansinę situaciją, ūkio sektorių, turėtų sukurti savo modelius, padėsiančius amortizuoti jaunimo nedarbą", - teigė A. Pabedinskienė.
Anot ministrės, svarbu ne tik finansinės priemonės, todėl verta skirti dėmesio ir partnerystės tinklams, pavyzdžiui tarp verslo, mokslo ir valdžios. Ministrės nuomone, šie ryšiai daro didelę įtaką jaunimo nedarbo problemai. A. Pabedinskienės manymu, dabartinis verslo ir mokslo bendradarbiavimas per studentų praktikas nėra pakankamas, nors turėtų būti ištęstinis procesas, leidžiantis jaunimui vėliau lengviau integruotis į darbo rinką.
"Iš tiesų verslas yra atviras tokiems dalykams, - mano ministrė. - Yra įvairių formų, kurios praktiškai niekas nekainuoja."
A. Pabedinskienė pritarė, jog būtina semtis sėkmingų valstybių patirties ir stengtis derinti darbo rinkos poreikius bei profesinį būsimų drbuotojų paruošimą.
"Šiandien Lietuvoje nėra tokio atitikimo. Žinoma prognozuoti pokyčių ilguoju laikotarpiu negalime, tačiau kad švietimo sistema atitiktų verslo poreikius, reikalingas bent jau trumpalaikis prognozavimas, kuris yra įgyvendinamas. Tai išspręstų labai daug dalykų. Kitos valstybės, pavyzdžiui Vokietija, šioje srityje turi stiprų įdirbį. Ten nėra tokio didelio atotrūkio tarp paklausos ir pasiūlos. Pas mus - atvirkščiai. Visų pirma, pas mus yra tiek universitetų, kolegijų ir jų programų, kurios visos yra patrauklios, tačiu netenkina bendros paklausos", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Pabedinskienė.
Ministrė taip pat užsiminė, jog visuomenei vertėtų keisti požiūrį, jog turi būti gerbiamas tik žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą. A. Pabedinskienės nuomone, darbininkiškos profesijos turi sulaukti lygiai tokios pat pagarbos ir palankaus požiūrio, mat kuria didžiulę pridėtinę vertę. Teigiama, jog čia patirties taip pat verta semtis iš ekonomiškai stiprių valstybių, kuriose darbininkiškos profesijos yra vertinamos itin palankiai.
Gerąja patirtimi šalių narių ministrai ir kiti atstovai, pasak ministrės, galės dalintis jau spalio mėnesį Lietuvoje vyksiančiame susitikime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą