Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) balandžio 24 d. sustabdė Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto laivavedybos mokymo programos vykdymą, nes jos nėra akreditavęs Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Studentai, jų tėvai piktinasi, kad prasimokę trejus metus jaunuoliai negaus diplomų. Studentai sutrikę, nebežino, ar jie turi mokytis toliau ir laikyti egzaminus, ar kuo greičiau gelbėtis iš skęstančio laivo.
Sunerimo netgi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, kuri šioje istorijoje apskritai niekuo dėta (tai visai kita mokymo įstaiga, joje nė viena mokymo programa nėra sustabdyta) tėvai. Jos direktoriui profesoriui Viktorui Senčilai skambina jūroje dirbantys jūrininkai ir prašo paaiškinti, kas vyksta Lietuvoje.
Jūreivystės instituto Laivavedybos katedros vedėjas Algimantas Skurdenis šiomis dienomis yra labai užimtas, susisiekti su juo nepavyksta. Šį kartą kalbinome LSLA, institucijos, kontroliuojančios mokymo įstaigų darbą ir išduodančios jūrinius diplomus, direktorių Evaldą Zacharevičių bei profesorių V. Senčilą, kuriam priklauso idėja steigti Jūreivystės institutą ir kuris kelerius metus ėjo jo direktoriaus pareigas. Jau daugiau kaip metai jis nebėra instituto direktorius.
Instituto aplaidumas
LSLA direktorius E. Zacharevičius sakė nežinąs, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl akademinio išsilavinimo, nes minėtą programą sustabdė ne tik LSLA, bet jos neakreditavo ir SKVC. "Grėsmė negauti aukštojo mokslo diplomo iškilo, ko gero, tiems, kurie mokosi pastaruosius dvejus metus. Dabar negaliu pasakyti, kiek laiko programa yra neakredituota. Administracija vertina tik profesinę kompetenciją. Jeigu studentai išlaiko kompetencijos egzaminą, gauna pažymą. Norėdami gauti pirmąjį darbo diplomą, t. y. budinčiojo kapitono padėjėjo diplomą, jie turi pateikti akademinį aukštojo mokslo diplomą, minėtą pažymą ir plaukiojimo cenzą. Jeigu jie neturės aukštojo mokslo diplomų, mes jiems neišduosime kompetencijos diplomų", - sakė E. Zacharevičius.
Jūreivystės instituto atstovai kreipėsi į LSLA prašydami palaikyti tą programą. "Mes tos programos dėstymui pritarėme. Mano žiniomis, institutas jau pateikė ją SKVC. Jeigu jis ją akredituos, tada ta programa bus tęsiama. Duotas pusės metų terminas susitvarkyti. Beje, institutas turėjo laiko kelerius metus, ir nieko nedarė. Manau, jog tai yra jo aplaidumas", - sakė LSLA vadovas.
Papriekaištavus, kodėl nieko nedarė LSLA, privalanti kontroliuoti mokymo įstaigas, E. Zacharevičius sakė: "Mes prižiūrėjome, vykdėme auditus ir įspėjome, kad savo dalį, susijusią su jūrininkų rengimu, akredituojame su pastabomis, jog kita programa, t. y. akademinė, nėra akredituota. Visą laiką sakėme, kad nepaisant to, jog studentai mokosi, laiko egzaminus, jeigu jie neturės aukštojo mokslo diplomų, mes negalėsime jiems išduoti savųjų. Žinoma, laivavedybos programa buvo akredituota, tačiau praėjus dvejiems metams jos akreditacija turėjo būti pratęsta, bet institutas daugiau jos neakreditavo. Problema tikrai rimta, ir aš nežinau, ar tie, kurie dabar mokosi, gaus aukštojo mokslo diplomą."
Gali sudaryti sąlygas
Panika tarp Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje besimokančių studentų tėvų kilo todėl, kad žiniasklaidoje straipsniai ir televizijų reportažai apie Jūreivystės instituto programos problemą buvo iliustruojami mokyklos vaizdais ir jos studentų nuotraukomis. "Matyt, todėl, kad mūsų studentai gražiai atrodo - juokavo V. Senčila. - Noriu patikinti visus, kad mes dirbame pagal taisykles ir mūsų programos yra akredituotos."
V. Senčila nesigina, kad jo idėja buvo kurti Jūreivystės institutą, bet paskui ta idėja, pasak jo paties, išsigimė. Planuota, kad institutas bus sujungtas su Jūreivystės mokykla, tačiau to padaryti nepavyko. Dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turi apie 1500 studentų, o Jūreivystės institutas - apie 90, tarp jų yra ir magistrų, ir pirmo kurso industrijos mechanikų, ne laivų - tai nauja kryptis. Beje, dvejus metus niekas į šią specialybę nestojo mokytis, o dabar reikalai jau pajudėjo. Profesorius pasidžiaugė, kad KU ieško naujų krypčių.
Paklaustas, kokia būtų išeitis iš susidariusios padėties dėl neakredituotos programos Jūreivystės institute, profesorius atsakė: "Man neetiška kalbėti už rektorių. Manau, jis tikrai ras kokį nors sprendimą. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu reikės, mes galime sudaryti sąlygas tiems studentams pratęsti studijas. Tačiau tokiu atveju nukentėtų universiteto prestižas."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą