„Dabartinė studijų finansavimo tvarka skatina dėmesį sutelkti labiau į studentų skaičiaus išlaikymą, bet ne į studijų kokybę, nes studijų finansavimas priklauso nuo kiekvieno studento ir yra pernelyg jautrus studentų skaičiaus pokyčiui studijų laikotarpiu. Iškraipomos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos, nes, pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas“, - galų gale pripažino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Todėl ji parengė įstatymų pataisų paketą, kurį jau suderino tiek su aukštosiomis mokyklomis, tiek su studentais. Vienas iš svarbiausių laukiančių pokyčių (aišku, jei siūlymui pritars Seimas) - biudžeto lėšos studijoms būtų skiriamos ne pagal kiekvienų metų faktinį užimtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, bet pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
„Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ tam tikroje studijų krypčių grupėje (pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų) arba mokslo ar meno srityje (doktorantūroje) neviršytų 25 proc. Jei „nubyrėjimas“ būtų didesnis už nustatytąjį, finansavimas atitinkamai būtų mažinamas“, - paaiškino ministerija. Pasak jos, stabilesnis studijų finansavimas sudarys prielaidas nuosekliau organizuoti veiklą, padidės lėšos, tenkančios vienam valstybės finansuojamam studentui
Taip pat ketinama sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, finansavimą susiejant su jų veiklos rezultatais (įgyvendinant sutartis). Numatoma ir užtikrinti lankstesnį studentų skatinimo finansavimą iš valstybės biudžeto, įtvirtinti galimybę ministerijoms bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms teikti paramą studentams, pasirinkusiems valstybės plėtrai būtinas studijas.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad tokie ministerijos užmojai - sveikintini.
„Dėl studento krepšelio - derybos vyko tiek su aukštosiomis mokyklomis, tiek su studentais. Idėja - kad dėl studentų „nubyrėjimo“ aukštosios mokyklos nepajustų finansavimo trūkumo, dėl ko kyla problemų. Deja, per 10 metų, kai gyvuoja krepšelio sistema, aukštosios mokyklos pakeitė savo veiklos kryptį, dabar ypatingą dėmesį sutelkdamos į tam tikrą marketingą. Mat kiekvienas studentas yra papildoma galva, atsinešanti tam tikrą pinigų sumą. Tas siekis bet kokia kaina prisivilioti kuo daugiau studentų ėmė kenkti studijų kokybei. Todėl siekiama, kad aukštosios mokyklos labiau orientuotųsi į pačias studijas, jų procesą ir kokybę, nesibaimindamos, kad sumažės finansavimas dėl „nubyrėjimo“. Tai - pagirtinos ambicijos, ypač kad ketinama finansavimą susieti su kokybe“, - teigė E.Sarkanas.
Pasak jo, darbdaviai piktinasi, kad aukštojo mokslo diplomai išduodami ir nepažangiems studentams, kurie dažnai būna pasmerkiami tapti valstybės išlaikytiniais. Tačiau, E.Sarkano nuomone, taip yra ne dėl per žemos priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelės.
„Reikalavimai nėra tokie maži, kaip gali atrodyti, tiesmukai nereikia į tai žiūrėti. Problema yra ta, kad per daug būsimų studentų gali lengvai baigti bendrojo lavinimo mokyklas. Tad turėtų būti gerokai didesni reikalavimai bendrojo lavinimo diplomui“, - tvirtino E.Sarkanas.
Situaciją komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas SUTKUS:
- Ministerija ketina keisti studijų finansavimą, kad aukštosios mokyklos, netekusios dalies studentų, vis tiek gautų ne mažesnį finansavimą. Esą taip bus užtikrinama, kad nepažangiausi studentai nebūtų laikomi vien tik dėl „krepšelio“...
- Man toks argumentas atrodo keistas. Pats principas bus pažeidžiamas: aukštoji mokykla gauna pinigus už studentą, o paskui ir toliau gautų net jei jo nebeliktų. Už ką? Tada bet ką gali priimti, atleisti ir vis tiek gautų finansavimą. Juk tokiu atveju priėmimo kartelė dar labiau sumažėtų.
- Jau ne vienus metus kalbama, kad bus parengtas specialistų poreikio žemėlapis, tačiau verslas vis skundžiasi, kad kai kurių specialistų verkiant trūksta. O kai kurie niekaip negali įsidarbinti. Kodėl yra tokia situacija?
- Čia jau ministerijos reikėtų klausti, ar yra toks žemėlapis. Gal yra, o gal ir nėra. Techniškų specialybių tikrai labai trūksta, o į humanitarines specialybes stojančių yra per daug. Deja, jaunimas renkasi tai, kur jiems patinka studijuoti, o ne tai, ką baigus bus galima lengvai įsidarbinti ir gauti gerą algą. Aišku, ne visada ir studijų kokybė yra tinkama, kartais reikiami specialistai parengiami netinkamai.
- Galbūt valstybė neturėtų finansuoti studijų, kurias baigę jaunuoliai bus pasmerkti prašytis pašalpų arba emigruoti?
- Manau, kad taip ir turėtų būti, tačiau teko daug diskutuoti šiuo klausimu su universitetų rektoriais ir kitais akademinio sluoksnio atstovais. Esama dviejų koncepcijų. Viena sako, kad valstybė neturėtų už savo pinigus ruošti nereikalingų specialistų, o kita koncepcija kalba apie aukštųjų mokyklų autonomiją, apie tai, kad universitetai turėtų rengti tokias studijas, kokių nori studentai. Aš palaikau pirmąją koncepciją. Nes specialistų parengimas kainuoja.
- Galima būtų kalbėti apie autonomiją, jei universitetai būtų UAB’ai, patys uždirbantys pinigus, tačiau neuždirba, todėl ar gali būti autonomija absoliuti?
- Būtent, negali. Jei tai nekainuotų mokesčių mokėtojams, aukštosios mokyklos savo uždirbtus pinigus galėtų leisti, kur tik nori, jei tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau taip nėra. Todėl švaistomi mūsų pinigai. Ruošiami specialistai, kurie po to tampa bedarbiais arba turi persikvalifikuoti. Neracionalu.
- Kaip užkirsti kelią, kad už mūsų pinigus mokslus baigę žmonės iškart neemigruotų? Buvo siūlymas su studentais pasirašyti sutartis, kad jie kelerius metus atidirbtų Lietuvai arba emigracijos atveju grąžintų už studijas sumokėtus pinigus, bet tam nepritariantys apeliuoja į tai, esą būtų pažeidžiamos žmogaus teisės.
- Nenorėčiau veltis į teisinius subtilumus apie žmogaus teises, tačiau paprasta ekonominė logika sako, kad bet kokios investicijos turi duoti grąžą. Jei valstybė yra investavusi į žmogaus mokslą, tai jis turi kažkiek atidirbti arba grąžinti pinigus. Aišku, negalima riboti žmogaus laisvės draudžiant jam išvažiuoti. Tai tikrai būtų pažeidimas. Tačiau finansiniai įsipareigojimai vis tiek išlieka.
Jau prieš stojant būsimasis studentas turėtų žinoti, kiek valstybei kainuos jo studijos: tam, kad žinotų, kiek turės atidirbti arba kiek turės grąžinti. Jei jaunuolis už mūsų pinigus baigia studijas ir nenori dirbti Lietuvoje, o nori didesnės algos užsienyje, turi per protingą terminą grąžinti skolą. Tokia turėtų būti pareiga, ekonominis įsipareigojimas. Juk jei tu kažkam esi skolingas, nereiškia, kad negali niekur išvažiuoti. Tačiau išvažiavimas nuo skolos grąžinimo neatleidžia.
- Ar jums nekliūna, kad diplomą leidžiama gauti net ir prastai besimokantiems, jei tik jie susimoka už mokslą? Ar tai yra sąžininga gabiųjų atžvilgiu, nes visi diplomai vertinami vienodai?
- Mes esame išreiškę aiškią poziciją - turi būti nustatyti didesni barjerai norintiems įstoti į aukštąją mokyklą. Ir tiems, kurie stoja už pinigus. Nes kai reikalavimai maži, teoriškai diplomai nusiperkami. O kam po to tokie „specialistai“ reikalingi?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą