B. A. Treija: "Man padeda žemaitiškas užsispyrimas"

Šiandien į prestižinę ne tik Rygoje, bet ir visoje Latvijoje lietuvių vidurinę mokyklą su visą dieną veikiančiu popamokiniu centru, įsikūrusiu dviaukščiame pastate, gėlynais ir sporto aikštynais nėra paprasta patekti: tenka įrodinėti lietuvišką kilmę arba... palaukti porą metų eilėje.

"Mokykloje turi būti švaru, šilta ir gražu, toks mano devizas, - taip įstaigos trauką trumpai apibūdina mokyklos direktorė B. A. Treija, šią jaukią lietuvių oazę kartu su bendraminčiais kūrusi ne vieną dešimtmetį...

- Žemaitiškas užsispyrimas lėmė nueiti šį ilgą sunkų kelią. Iš devynių mokinukų klasės užauginome 400 mokinių vidurinę mokyklą. Šiemet išleisime jau 10-ąją laidą."

Prisiminkite tuos pirmuosius devynis mokinukus. Kaip viskas prasidėjo?

O... reikėtų pradėti iš labai toli, nuo 1989 metų, nuo barikadų ir tankų Rygos senamiestyje, kai mes, lietuviai, ėjome į radiją ir vertėjavome... Atsimenu, prieš išeinant mane mama peržegnodavo, kad ko nors blogo nenutiktų...

MOKYTOJAS Rolandas Žalnierius, šioje mokykloje pradėjęs dirbti prieš šešerius metus, ne tik moko vaikus Lietuvos istorijos, geografijos, etnokultūros, bet ir nuolat bendrauja su Rygos lietuvių bendruomenėmis, rengia joms šventes. Jis taip pat vadovauja Rygos lietuvių tautinių šokių kolektyvui "Bijūnas", kurį lanko 18 Rygos lietuvių bei latviai.

Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijoje gyveno 34 630 lietuvių, Rygoje - 8 541. Norėjome puoselėti savo tradicijas ir lietuvybę atkūrę lietuvišką mokyklą. Prasidėjo viskas nuo to, kad iš naujajame Rygos rajone esančios 85-osios vidurinės mokyklos, kuriai vadovavau nuo pat jos statybos pradžios, liko tik latviška, kai iš jos iškėlė 800 rusų mokinių. Už "tautinio klausimo nesupratimą" buvau atleista iš direktorės pareigų, bet švietimo bendruomenė labai aktyviai tam pasipriešino, ir mane grąžino į darbą. Laikraštis "Sovetskaja molodiož" tuomet vadino mane "buržuazine nacionaliste", ir akmenys lėkė į mano buto langus... Tačiau mes su tautiečiais toliau planavome lietuviškos mokyklos atkūrimą.

ATŽALYNAS. Iš devynių mokinukų klasės Rygoje užauginta 400 mokinių vidurinė mokykla. Šiemet ji išleis jau 10-ąją laidą.

Parašėme 180 laiškų tėveliams - atsiliepė aštuoni. Vis dėlto 1991 m. rugsėjo 1-ąją į lietuviškąją klasę susirinko 9 mokiniai. Iš Lietuvos atvyko pirmoji mokytoja Edita Murauskaitė. Iš savo gimtųjų Gargždų pakviečiau kitas mokytojas Daivą Mickutę ir Editą Kaulakytę, Vaidą Kreišmantaitę, Redą Adomaitytę. Daiva ir Vaida čia dirba iki šiol.

85-osios mokyklos direktorės pareigas pakeičiau į lietuviškų klasių vadovės. Mokinių vis daugėjo, kasmet po klasę, ir 1995 m. buvo akredituota Rygos lietuvių pagrindinė mokykla. Dar po metų atidarėme paruošiamąją klasę.

LIETUVIAI. Apie 60 mokinių yra gryni lietuviai (abu tėveliai lietuvaičiai), daugiau kaip 100 - iš mišrių šeimų.

1997 m. rugsėjį turėjome jau 76 mokinius ir 14 mokytojų. 1998 m. mokyklos darbą labai aukštai įvertino Latvijos švietimo ministerija.

2000 m. oficialiai tapome vidurine mokykla, o dar po metų persikėlėme į atskiras, tačiau labai apleistas patalpas buvusiame darželyje Prūšų gatvėje. Tuomet prasidėjo antrasis mūsų istorijos etapas: renovacijos darbai... Čia nebuvo nei langų, nei durų, užtat šalia - Dauguva, žalia, daug beržų, tyli gatvė... Buvome laimingi.

NESTANDARTINĖ. Lietuvių mokykla - nestandartinė: be ypatingos mokymo programos, jos aplinka dar ir pripažinta gražiausia Rygoje. Be to, popamokiniame centre vaikai užimti iki pat vakaro ir tėvams už tai mokėti nereikia.

Įrengėme kabinetus, vaikų maitinimo patalpas ir virtuvę, sporto salę, rūbinę. Lietuva mums padovanojo visus baldus. Prieš trejus metus už Lietuvos ir Latvijos lėšas buvo baigtas renovuoti dviejų aukštų pastatas, kuriame dabar veikia popamokinės veiklos centras.

Šiuo metu ėmėmės naujo projekto - statysime 500 vietų aktų salę su scena. Mus labai remia ir palaiko vietos valdžia.

Kiek mokykloje yra lietuvių?

Apie 60 iš mūsų mokinių yra gryni lietuviai (abu tėveliai lietuvaičiai), daugiau kaip 100 - iš mišrių šeimų. Kadangi negalime priimti visų norinčiųjų (yra eilė 2 metams į priekį), pirmenybę teikiame lietuvių kilmės vaikams, ir būna atvejų, kai latviai neša dokumentus ir bando įrodyti savo lietuvišką kilmę.

Kodėl latviai nori čia mokytis?

Mūsų mokykla nestandartinė. Čia ypatinga aplinka ir ypatingos mokymosi sąlygos. Abiturientai baigia mokyklą mokėdami penkias kalbas - latvių, lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų. Daug jų išvažiuoja studijuoti į Lietuvą - Vilnių, Kauną ir po studijų pasilieka ten dirbti.

Čia jauku ir gražu. Mūsų mokyklos teritorija yra pripažinta gražiausia visoje Rygoje. Už aplinkos puoselėjimą esame gavę 1500 latų prizą ir nusipirkome traktoriuką vejai pjauti. Teritoriją juosia tvora, todėl čia saugu.

Tėveliams nereikia ieškoti, kuo užimti vaikus po pamokų, kad galėtų ramiai dirbti. Popamokiniame centre galima pasilikti iki pat vakaro ir sportuoti, vaidinti, šokti, muzikuoti, dainuoti chore ir ansambliuose, užsiimti menais, rankdarbiais... Veikia lietuvių folkloro ansamblis, yra net estetinio lavinimo mokyklėlė 6 metų vaikams. Už visa tai tėvams mokėti nereikia.

Ko vaikai mokosi lietuvių kalba?

40 procentų visos mokomosios medžiagos yra dėstoma lietuviškai. Iš 43 čia dirbančių mokytojų 10 yra lietuviai. Vaikai mokosi Lietuvos istorijos, etnokultūros, geografijos. Be to, lietuvių tautos papročių ir tradicijų mokomasi folkloro būrelyje, organizuojame bendrus renginius su Lietuvių namais. Kartu su Latvijos lietuvių sąjunga, Rygos lietuvių kultūros draugija, Latvijos lietuvių jaunimo bendruomene kiekvienais metais organizuojame bendrus Vasario 16-osios, Kovo 11-osios šventinius minėjimus, poezijos vakarus, viktorinas, ekskursijas po Lietuvą ir Latviją...

Gražiai draugaujame su Lietuvos mokyklomis, dažnai atvažiuoja mokiniai ir iš Klaipėdos, ir iš Gargždų. Mus dažnai lanko aukšto rango tiek Lietuvos, tiek Latvijos atstovai, tad dėmesio tikrai nestokojame nė iš vienos pusės. Beje, pas mus yra buvę visi Lietuvos prezidentai.

Ar Jūsų vaikai ir anūkai moka lietuviškai?

Net mano vyras latvis moka lietuviškai. Sūnus moka lietuvių kalbą, o jo vaikai, Karolina ir Karolis, supranta lietuviškai.

Ar dar vadinate Lietuvą namais?

Bendrauju su lietuviais ne tik Latvijoje ir kitose pasaulio šalyse - kalbuosi su Lietuva kiekvieną vakarą. Čia gyvena mano brolis, jo vaikai, mano klasės draugai, su kuriais iki šiol susitinkame. Lietuva yra mano vaikystės ir jaunystės motina.