Įnirtingiausiai ugnimi buvo spjaudomasi interneto erdvėje: čia pasipylė tokie moksleivių įrašai, kaip "sudie, universitete, labas, "Maxima", "Lietuvoj egzaminai kaip Kembridže", "Aldona, sudirbai man gyvenimą" (turima omenyje Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkę Aldona Šventickienė).
[CITATA]
Šiuo metu, kai visi rezultatai jau paskelbti, panašu, jog klaipėdiečiai jau aprimo, kiek racionaliau vertina susidariusią situaciją, pripažįsta patys padarę klaidų. Nors atrodytų, jog populiariausių egzaminų - lietuvių ir anglų - balai geresni negu matematikos, Klaipėdos humanitarų miestu kol kas vadinti nederėtų.
Kišo koją klausymo užduotis
Praėjusių metų šimtukų lietus iš anglų kalbos egzamino nepasikartojo. Klaipėdoje 2013-aisiais gauti 62 šimtukai, o šiemet - kone tris kartus mažiau, tik 21.
"Ąžuolyno" gimnazijos abiturientės Monikos Beleckaitės nuomone, būtent per aukšti įvertinimai lėmė Nacionalinio egzaminų centro sprendimą atitinkamai sunkinti užduotis.
"Seniau klausymo užduotyje buvo įprasta, kad įraše yra perskaitomi klausimai ir atsakymai, o tuomet pateikiama situacija, kuria remiantis reikia pasirinkti teisingą pateiktą variantą. Šiemet užduočiai perskaityti buvo skirtos 15 sekundžių. Dauguma mokinių per tokį trumpą laiką nespėjo susipažinti su klausimais, tad prasidėjus klausymui kilo sumaištis", - sakė Vilniaus universitete ekonometriją studijuoti planuojanti mergina.
Jai antrino ir "Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja Zita Jurgaitytė.
"Pati pirma užduotis moksleivius išmušė iš vėžių. Stipresni sugebėjo susikaupti ir tęsti egzaminą, silpnesni - ne. Didžiausia problema ta, jog iš anksto nebuvome perspėti apie pasikeitusią klausymo užduoties tvarką ", - teigė ji.
Reziumuodama Z. Jurgaitytė sakė vis tik esanti patenkinta rezultatais ir toli gražu nemananti, jog visos užduotys buvo per sunkios: "Pasitaikė vienas kitas C1 lygmens žodis. Užduotys atitiko reikalautus B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygmenis".
Vis dėlto šio egzamino rezultatais liko patenkinti daugelis gimnazijų abiturientų. Nuo 86 iki 99 balų surinko 163 moksleiviai, 36-85 balus gavo 649. Egzamino neišlaikė tik 4 mokiniai, neskaičiuojant profesinių mokyklų.
Rezultatai džiugino ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Virginiją Kazakauskienę.
"Egzamino diena buvo labai karšta, atrodo, vienas mokinys net nualpo. Galvojome, jog tai kliudys abiturientams susikaupti", - sakė ji.
Vytauto Didžiojo gimnazistas, būsimas informatikas Rokas Stašys teigė, jog nuspėti rezultatą buvo sunku, bet jį sužinojęs liko maloniai nustebintas: "Giliai širdyje tikėjausi mažiau".
Maksimalų rezultatą anglų egzamine gavęs, "Ąžuolyne" mokęsis Kipras Umbrasas išskyrė net keletą priežasčių, kodėl jam pavyko.
AŠTRU. Lietuvių kalbos egzaminas šiemet sukėlė aštriausias diskusijas.
"Nuotaikas po egzaminų geriausiai apibūdina mano ekonomikos mokytojo Edmundo Kvederio žodžiai: "Jei jaučiatės, kad visą laiką uoliai ruošėtės, į egzaminą eikite kaip į šventę". Taip ir buvo: vieni atėjo į šventę, o tie, kas neturėjo dėl ko švęsti, taip ir nerado sau vietos. Egzaminų rezultatai, kaip visada, turi savitą mistikos bei sėkmės faktorių. Gerai išlaikyti egzaminą padeda žinios, atkaklus darbas, pasiruošimas, tačiau šimtukui reikia sėkmės", - aiškino moksleivis.
Lietuvių kalba triuškino pirmūnus
Lietuvių kalbos egzaminas šiemet sukėlė aštriausias diskusijas. Visuotinis pasipiktinimas nuvilnijo ir per uostamiestį, nors čia bendras neišlaikiusiųjų procentas yra mažesnis, palyginti su visa Lietuva. Atitinkamai 7,6 ir 12 proc.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Bubliauskienės teigimu, šiemet smarkiai išaugo apeliacijų skaičius.
"Mokinys turėjo labai gerai suprasti temą. Buvo tokių atvejų, kai moksleivių rašiniai buvo be stiliaus ir gramatinių klaidų, o gautas rezultatas - nulis, nes visas tekstas parašytas ne į temą", - kalbėjo moteris.
Pasitaikė ir tokių situacijų, jog visus kitus egzaminus per 90 balų išlaikę mokiniai nesugebėjo peršokti minimalaus balų skaičiaus lietuvių kalbos ir literatūros egzamine. Vienas tokių - mediciną studijuoti norintis Kernius Mickevičius iš "Ąžuolyno" gimnazijos.
"Mano darbo net nevertino. Arba aš visiškas beraštis, arba kažkas tikrai negerai su lietuvių kalbos valstybiniu brandos egzaminu. Pasirinkau samprotavimo rašinio temą "Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?", nes puikiai išmaniau Antano Škėmos kūrybą. Nekaltinu Nacionalinio egzaminų centro, pripažįstu, jog padariau klaidų ir tikriausiai blogai suvokiau temą. Bet negi buvau vertas nulio?" - svarstė nusivylęs gimnazistas.
Tą pačią rašinio temą apie atminį nagrinėjusi "ąžuolynietė" Julija Maldulytė gavo šimtuką.
"Manau, kad egzaminų temos šiais metais tikrai buvo neblogos, aiškios ir nesudėtingos. Temą rinkausi dėl mokykloje nuodugniai išnagrinėtos Antano Škėmos ir Vytauto Mačernio kūrybos. Rašant klausimo forma suformuluota tema lengviau buvo išsikelti tezes. Kultūriniam kontekstui panaudojau tik Škėmos biografiją, nors rašydama klasėje sugalvodavau ir įdomesnių pavyzdžių. Pripažinsiu, tikėjausi gauti per 90 balų", - teigė J. Maldulytė.
Paklausta, ar nemano, jog egzaminų vertinimo sistemoje yra spragų, būsima biochemikė teigė, kad būtent lietuvių kalbos egzamine jų daug, o ir pats egzaminas labai spraudžia į rėmus, gerus įvertinimus gavo tikriausiai tik tie, kurie sugebėjo prisitaikyti prie sistemos ir griežtų reikalavimų.
Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Balčiūnienė sakė nesidžiaugianti egzaminu ir jo vertinimu.
"Teisybę surasti sunku. Šiuo metu viskas sukoncentruota į literatūrą, kūrinių narpliojimą. Manau, panaikinus gramatikos ir teksto suvokimo užduotis buvo padaryta klaida, nes tokiu atveju vertinimas būtų kiek objektyvesnis. Ne visi gali ir sugeba rašyti. Aukštus įvertinimus gauti yra labai sunku, todėl primūnai nusivylę", - tvirtino specialistė.
Pasak jos, šiųmetės valstybinio egzamino temos buvo lengvesnės nei mokyklinio. Pastarojo temos privertė nustebti ir net pasitikrinti, ar kažkas nesumaišyta.
Tuo metu Alma Sniežikaitė iš Vytauto Didžiojo gimnazijos, egzamino metu nusprendusi rizikuoti, nepasigailėjo.
"Nors daugiau ruošiausi samprotavimo rašiniui, nusprendžiau rašyti literatūrinį tema "Asmenybės laisvės tema XX amžiaus lietuvių prozoje", nes geriausiai išmaniau pateiktų autorių kūrybą. Rezultatu esu labai patenkinta, džiaugiasi ir tėvai", - sakė ji.
Moksleivė pridūrė atsimenanti duotą patarimą, jog eidama į egzaminą turi pamiršti savo metinius pažymius ir bet kokius pasiekimus, jei jų turi, nes jie čia neturės įtakos.
"Man atrodo šiek tiek absurdiška, jog mokaisi 12 metų, o viską lemia trys valandos", - tęsė A. Sniežikaitė.
Matematikoje silpnesni
Klaipėdiečiai šiemet dažnai klupo matematikos egzamine. Neišlaikiusiųjų procentas Klaipėdoje - 13,7 - yra prastesnis nei šalies vidurkis - 11,9 proc. Vis dėlto neskaičiuojant profesinių mokyklų, egzamino neišlaikiusių moksleivių skaičius nestebina ir yra beveik toks toks pat, kaip pernai. V. Kazakauskienė sakė nerimaujanti, kas bus, kai matematikos egzaminas bus padarytas privalomu.
"Žinoma, užduotys bus kitokios, pritaikytos ir stipresniems, ir silpnesniems mokiniams, bet, manau, rezultatai gali ženkliai kristi", - teigė savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Rodos, valstybinio matematikos egzamino rezultatai itin džiugino tik "tiksliukų" mokykla pramintą "Ąžuolyno" gimnaziją. Čia gauti net 22 šimtukai.
"Mūsų tai nenustebino. "Ąžuolynui" tokie rezultatai įprasti. Atitinkamoms gimnazijoms būdingi atitinkami rezultatai", - reziumavo V. Kazakauskienė. Moksleivės Erikos Mikalauskytės nuomone, šio egzamino užduotys nebuvo labai sudėtingos, tiesiog reikalavo daug žinių ir taisyklių, nes nežinant kažkokios teoremos ar taisyklės išspręsti atitinkamą užduotį būtų buvę tikrai sunku. "Pati per egzaminą tikrai nepatyriau tokio jausmo, kad nieko nesuprantu ar nežinau, kiekviena užduoties forma buvo matyta ir su kiekviena buvo susipažinta pamokose. Labai stebėjausi straipsniais, kuriuose rašoma, kad mokiniai degina juodraščių lapus. Su savo mokyklos draugais be jokio streso aptarėme užduotis po egzamino. Jei kitose mokyklose buvo mokomasi paviršutiniškai, nesprendžiami sudėtingesni uždaviniai, manau, galima suprasti ir tuos, kurie nusivylė šiuo egzaminu", - pasakojo abiturientė.
Minėtos gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė neslėpė džiaugsmo: "Esu labai patenkinta savo mokiniais. Šiemet turėjau per 80 mokinių, iš jų net 18 gavo maksimalius įvertinimus. Bendras vidurkis taip pat puikus". Anot jos, daug kas kliuvo uždavinyje su vektoriais, čia labai trūko laiko. Paskutinės, sudėtingiausiomis laikomos užduotys galėjo būti ir įdomesnės. Tuo metu moksleivė iš "Aukuro" mokyklos Gintarė Gervaitytė dalijosi kitokia patirtimi. "Užduotys tikrai buvo per sunkios. Nesuprantu, į ką lygiuojasi šių dienų švietimo sistema. Aš matematiką mokiausi A lygiu, metinis mano pažymys buvo 8. Įdėjau labai daug darbo, kiekvieną dieną spręsdavau po 40 ir daugiau uždavinių. Kai pamačiau paskutinius egzamino uždavinius, net nebenorėjau toliau spręsti. Net neįsivaizduoju, kaip turėjo jausti B lygiu mokęsi abiturientai, jiems ten nebuvo jokių šansų, nes buvo išvestinių, integralų, kurių pasirinkusieji B lygiu net nesimoko", - apmaudžiai pasakojo mergina. V. Šileikienė pritarė nuomonei, jog bendrąjį kursą pasirinkusiems mokiniams egzamine buvo labai sunku. "Surinkti B lygiui priskirtų užduočių taškų maksimumą šiemet buvo sunkiau negu visuomet", - tvirtino specialistė.
Informacija
Vakar paskelbta, kad geografijos ir fizikos egzaminų šiemet neišlaikė atitinkamai 1,9 ir 3,5 proc. laikiusiųjų. Nacionalinis egzaminų centras pranešė, kad geografijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 98,1 proc. iš 5 164 jį laikiusių kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo du mokiniai. Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 3 143 kandidatai, išlaikė 96,5 proc. mokinių. Šimto balų įvertinimą gavo 0,89 proc. mokinių. Fizikos egzaminą Klaipėdoje laikė 191 abiturientas (be profesinių mokyklų auklėtinių), išlaikė - 96,9 proc. Geografijos egzaminą Klaipėdoje laikė 197 (be profesinių mokyklų mokinių). Jį išlaikė 99 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą