Būti ar nebūti: regionų kolegijų ateitis?

Būti ar nebūti: regionų kolegijų ateitis?

Ekspertų teigimu, iki 2020 m. potencialių studentų Lietuvoje mažės apie 40 procentų, ir tai esąs didžiulis iššūkis kiekvienai aukštajai mokyklai, kuri mąsto apie savo saugumą ir svarbą. Kolegijų aktyvumą skatinantys švietimo politikai ragina regionų aukštąsias mokyklas  daugiau bendradarbiauti su vietos valdžia, "verstis per galvą" ir netapti "ligoniais", su kuriais studentai nenori turėti nieko bendra. Taigi kaip išlikti kolegijoms, pasiklydusioms tarp universitetų ir profesinių mokyklų? Ar įmanoma pasiūlyti daugiau ir geriau už mažesnę kainą?

Skaičiuojama, kad per 80 proc. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas renkasi du traukos centrus - Vilnių ir Kauną, o regionams lieka kiek daugiau negu 15 procentų studentų, kurie pasklinda po visas kitas aukštojo mokslo institucijas. Kolegijoms vis sunkiau kautis dėl vietos po saule, išlaikyti kvalifikuotus specialistus, žavėti potencialius studentus. Iš pirmo žvilgsnio, rodos, regionų kolegijos turės įgyvendinti neįmanoma ir pasiūlyti kažką nepaprasto ir naujo.

Pradėti vilioti nuo mažens

"Nėra studentų - nėra mokyklos. Ir visiškai nesvarbu, kokia tai mokykla. Ar kolegija, ar universitetas, ar profesinė mokykla, ar pagaliau gimnazija. Vaikų mažėja dėl įvairių priežasčių: demografinės problemos, emigracija. Kuo toliau, tuo mažiau. Aukštosios mokyklos siekia išgyventi ir todėl imasi įvairių priemonių. Jau seniai yra žinoma, kad per vėlu įtikinėti dvyliktoką, kad  studijuotų kolegijoje ar universitete, jei jis yra nusprendęs kitaip. Įtikinėti reikia jaunesnius mokinius, ir atlikinėti tai kryptingai ir nuolatos", - "Vakarų ekspresui" teigė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Šarūnas Berlinskas.

Reikia, bet ar pakankamai stengiamasi, ar ne per daug žaidžiama viena korta: lengvai gaunamu aukštojo mokslo diplomu? "Ką mes žinome apie kolegijas? Beveik nieko! Kaip jos įrodinėja jaunimui, kad galima rinktis ne universitetą, o kolegiją? Ne profesinę mokyklą, o kolegiją? Kaip jos įrodinėja, kad ir gabiausiems abiturientams tinka kolegija? Kaip jos įrodinėja, kad baigusieji kolegijas sėkmingai gauna gerą darbą, padaro karjerą? Jokių įrodymų kolegijos nepateikia! Neabejoju, kad KTUG abiturientai apie kolegijas beveik nieko nežino. Kodėl turėtų jas rinktis?" - stebėjosi Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius Bronislovas Burgis. Jo nuomone, sunku įsivaizduoti gabų žmogų, besirenkantį kolegiją, tiek didesniuose miestuose, tiek regionuose.

Daugėja atvejų, kai užsienio aukštosios mokyklos, ne tik universitetai, sužavi jaunimą miesto patrauklumu, specializacija konkrečioje srityje, garsiais dėstytojais, palankiomis finansinėmis sąlygomis, garantuota darbo vieta baigus aukštąją. Esamiems studentams siūlomos lengvatos ir skatinamieji prizai, kad jie važiuotų į savo mokyklas ir kviestų studijuoti dar neapsisprendusius mokinius. Tai dar labiau mažina studentų rinką Lietuvoje.

"Studijų kokybę geriausiai įrodo studentų žinios. Diplomai tai turėtų tik patvirtinti. Dabar vyraujanti visuomenės nuomonė yra tokia - reikia įsigyti diplomą. Apie žinias niekas nekalba. Žinios turėtų būti kiekvieno studento tikslas. Žinantis ir mokantis yra labai vertingas specialistas. Turintis diplomą, bet nežinantis ir nemokantis, vargsta, nes vis tiek jam viską, ko reikia, būtina išmokti. Ir tada darbdaviai sako, kad aukštosios mokyklos neparuošia gerų specialistų", - dienraščiui teigė Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Bačinskas.

"Viena iš svarbių regioninės kolegijos konkurencingumo sąlygų yra studijų programų unikalumas. Utenos kolegija yra vienintelė Lietuvos kolegija, įgyvendinanti studijų programas, kuriose taikomas probleminis mokymas. Pagal šį projektą buvo atnaujintos 9 studijų programos. Jos orientuotos į praktinį probleminį mokymąsi, studento aktyvumą, kūrybiškumą. Studentams sudarytos didelės galimybės realizuoti save, taikomi inovatyvūs mokymo/si metodai, naujausiais mokslo ir praktikos pasiekimais grįstas studijų turinys ir kt. Ypač paklausios tokios studijų programos, kurių Lietuvoje pasiūla yra maža. Tai pasakytina apie Dantų technologijos studijų programą, į kurią stojančiųjų gausu iš visos Lietuvos regionų", - dėstė Utenos kolegijos direktoriaus prof. dr. Gintautas Bužinskas.

Kaltinamos abejingumu ir pasyvumu

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi didelių skirtumų tarp regioninių kolegijų dalyvaujant ES struktūrinių fondų projektuose."Galiu paminėti kvietimą dėl tęstinio mokymo - kolegijos buvo raginamos paduoti paraiškas, ir nepadavė... Praleistos galimybės ir atnaujinti kolegijų infrastruktūrą. Suprantu, trūksta gebėjimų, bet trūksta ir to "vertimosi per galvą", kas yra neišvengiama. Kolegijos labai skiriasi ir studijų proceso organizavimu, kai kuriose labai lėtai vyko persitvarkymas nuo programų gausos į mažesnį jų kiekį. Taip pat skirtingas yra studijų programų atnaujinimas, įtraukiant regiono partnerius. Skirtingai kolegijos bendradarbiauja ir su vietos valdžia- kur yra susišnekėjimas su regiono valdžia, ten atsiranda bendri projektai", - teigė viceministrė.


Tad ar iš tikro kolegijos visai nesirūpina savo ateitimi? "Aukštosios mokyklos vykdo įvairias programas, renginius, siekiant pritraukti moksleivius. "Atvirų durų diena", "karjeros dienos", "karjeros mugė", paroda "LITEXPO", paroda Kaune, seminarai PIT (profesinio informavimo taškas) ir PIC (profesinio informavimo centras) darbuotojams, technologijų ir biomedicinos studijų srities studijų programų populiarinimas, įvairios reklaminės medžiagos leidimas, vizitai į gimnazijas, atvirų pamokų organizavimas gimnazijos moksleiviams kolegijoje, dalyvavimas ESF projekte "Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas"- tai tik dalis priemonių. Pagrindinis tikslas- pateikti tikslią informaciją, kas yra kolegija, kas yra koleginės studijos, studijų tęstinumas", - aiškino Šarūnas Berlinskas.

Kaltinimų, kad kolegijos nepakankamai aktyvios, nedalyvauja konkursuose, kratosi ir Žemaitijos kolegijos direktorius: "Žemaitijos kolegija yra apšiltinusi ir pakankamai gerai aptvarkiusi savo pastatus, dabar atnaujinamos laboratorijos. Iš viso yra panaudota ES lėšų už beveik 10 mln. litų. Mūsų projektai gavo finansavimą per Švietimo ir mokslo ministeriją ir du projektai per ūkio ministeriją. Žinoma, ne visi pateikti projektai laimi konkursus. Kokių nors išimčių regionams iki šiol niekas nedarė. Norint, kad Lietuva netaptų trijų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos- šalimi, reikėtų vykdyti visai neblogai numatytą regioninę politiką.“

Žemaitijos kolegijos centras yra Rietave. Čia yra ir pats didžiausias kolegijos fakultetas. Kiti du fakultetai veikia Mažeikiuose ir Telšiuose. "Iš Klaipėdos miesto į Žemaitijos kolegiją žmonės nestoja, nes yra Valstybinė Klaipėdos kolegija. Žemaitijos kolegijos regionas - kai kurie Klaipėdos rajono miesteliai, Rietavas, Plungė, Mažeikiai, Telšiai, Šilalė, Kelmė ir kiti aplink esantys rajonai. Bet iš šių rajonų abiturientai studijuoti išvyksta į Klaipėdą. Dėl studentų kova sudėtinga, nes Rietavas, Telšiai ir Mažeikiai, palyginti su Klaipėda, yra nevienodose pozicijose vien tik dėl galimybės jaunimui praleisti laisvalaikį. Pagal dabar vyraujančią sistemą jaunimas iki šiol nenoriai rinkosi inžinerines ir technologines studijų programas", - teigė Jonas Bačinskas.

"Darykite viską, kad vaikai įstotų į universitetus, o jei nepavyks, tai tegul bando stoti į buvusius technikumus, dabar vadinamus kolegijomis. Aukštosios studijos vykdomos universitetuose. Dar kažkokį išsilavinimą teikia kolegijos". Štai dėl tokių pasisakymų ir vykdomas tas "vertimasis per galvą". Dabar prasideda darbas su būsimaisiais studentais iš kitų šalių, rengiamos studijų programos rusų, anglų kalba. Tai nėra blogai. Tai leidžia kolegijoms išlaikyti aukštą studijų kokybę, gerinti akademinę aplinką, remtis naujomis technologijomis paskaitų, praktikumų metu, seminaruose ir t.t.", - menkinamu kolegijų įvaizdžiu stebėjosi Šarūnas Berlinskas.

"Valstybinės aukštosios mokyklos tikslas turėtų būti ne pelno gavimas, bet kokybiškų specialistų paruošimas. Tam turėtų būti skiriamas ir valstybinis finansavimas. Tuo valstybinės kolegijos skiriasi nuo privačių. Žinoma, lėšos turi būti naudojamos taupiai, prasmingai. Nežiūrint konstitucinio teismo sprendimo, vėl yra paruoštas mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas, kaip prastumti per įstatymą valstybines lėšas į privačias mokyklas. Valstybinės kolegijos parduoti, išmainyti negalima. Galima ją likviduoti", - pasakojo Jonas Bačinskas.

"Vienas iš būdų padaryti geriau ir pigiau yra projektinė veikla. Šiuo metu Utenos kolegija visą dėmesį telkė ir telkia į studijų kokybės ir tarptautiškumo didinimą, taip siekdama prisitraukti studentus ir užsitikrindama išlikimą. 2011-2012 m. m. kolegija pradėjo atnaujinusi net pusę studijų programų, įvesdama modulinį mokymą ir taikydama probleminį mokymą, šiuo metu įgyvendinant net kelis projektus yra atnaujinamos kitos studijų programos, pritaikant jas studijuoti ir užsieniečiams. Šalia studijų proceso yra tobulinama ir vidinė studijų kokybės vadybos sistema", - aiškino Utenos kolegijos vadovas.

Trūksta kadrų

Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas pripažįsta, kad prasidėjus projektiniam ES paramos gavimo laikuii, kai lėšos būdavo skiriamos konkursiniu būdu, nė viena mažesniųjų miestų kolegija nespėjo koja kojon su didesniųjų miestų kolegijomis dėl silpnesnių savo personalo gebėjimų projektų vadybos srityje ir ribotų komunikacinių gebėjimų užsienio kalbomis."Regionų kolegijos turėjo ir tebeturi sunkumų susirasdamos tinkamos kompetencijos dėstytojų, padedančių užtikrinti būtinus studijų programų kokybinius kriterijus.Geriausiu atveju tai būna vienas kitas ne pagrindinėse pareigose dirbantis docentas, o ką jau kalbėti apie profesorius", - teigė V. Viliūnas.


Kiek kitaip situaciją vertino Žemaitijos kolegijos direktorius: "Anglų kalbos mokėjimas yra kaip ir visoje Lietuvoje, kai kurie žmonės moka, kai kurie - ne. Tačiau tai nėra kliūtis bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Į ten išvyksta ir dėstytojai, ir studentai, ir pas mus atvyksta iš užsienio. Kiekvienais metais iš įvairių šalių atvyksta  ir studentų, ir dėstytojų. Šiuo metu vienam semestrui į Rietavo fakultetą atvykę studijuoti 9 studentai iš Turkijos aukštųjų mokyklų ir vienas dėstytojas stažuotojas iš Ispanijos. Mūsų studentai gali išvykti Austriją, Ispaniją, Prancūziją, Škotiją, Turkiją ir kitas šalis vieno semestro studijoms".

Jaunus aukštųjų mokyklų absolventus nėra lengva suvilioti dėstytojo ar kito reikalingo darbuotojo darbu, nes, toli gražu, ne kiekvienas gali įsivaizduoti save  prieš smalsių, gal kiek padykusių studentų auditoriją ir jiems perduoti savo sukauptas žinias.

"Tai gali ne kiekvienas. Jeigu tokių žmonių atsirastų - mielai pabendrautume. Sužavėti galima nedidelių miestų nedideliais atstumais, kai iki darbo gali nueiti per 15 minučių, ramybe, saugumu, žaluma, gerais bendradarbiais, galimybe save realizuoti ne tik įdomiame darbe su jaunais žmonėmis, dalyvaujant mokslinėje veikloje, pakankamai neblogu pradiniu uždarbiu (apie 2000) litų, uždaru plaukimo baseinu, kuriame darbuotojai ir studentai gali dvi valandas per savaitę nemokamai pasimaudyti. Aš sakau, kad nedideli miestai, savivaldybių centrai turi viską, ko reikia normaliam žmogaus gyvenimui - gimnazijas, menų mokyklas, kultūros centrus, vaikų darželius ir daug gerų žmonių aplink, kurie tave gerai pažįsta“, - teigė Žemaitijos kolegijos vadovas.

Įstrigę tarp profesinių mokyklų ir universitetų

Lietuvos darbo biržos duomenimis, į teritorines darbo biržas jau kelerius metus registruojasi kolegijų absolventai, dažniausiai baigę verslo vadybos, teisės, ekonomikos ir buhalterinės apskaitos specialybes, tačiau jos vis tiek išlieka vienos populiariausių tarp studijuojančiųjų. Patys kolegijų studentai juokauja, kad ėjo mokytis ten, kur įstojo, kur nereikėjo mokėti už mokslą, ir nesureikšmina, kad mokosi ne universitete. Nemažai vyresnių žmonių taip pat renkasi lanksčias studijų programas regionų kolegijose, taip bandydami suderinti ir darbą, ir tobulėjimą.

"Visi nori pigiau, bet geriau ir gauti už tai didesnį atlygį. Ne visada pigiau yra geriau. Kaip ir brangiau ne visada yra geriau. Yra kritinė studentų ir dėstytojų masė. Užduotis yra tokia: išlaikyti aukšto lygio dėstytojus tam, kad būtų pasiekta aukšta studijų kokybė. Todėl jam reikia mokėti "padorią" algą. Mokėti galima tada, kai yra studentų. Bėda yra ta, kad pati mūsų valstybė nelabai žino, kokių specialistų jai reikės po 10 ar 15 metų. Nėra valstybinio užsakymo. Kitas klausimas: kam ruošiami specialistai? Lietuvai ar Europos Sąjungai. Tai gal tada gerai, jei studentas, baigęs kolegiją, dirba Ispanijoje. Atnaujiname studijų programas iš ES, tai kodėl blogai, kad žmogus pasirinko ne Lietuvą?", - teigė Š. Berlinskas. Jo nuomone, jungtinės studijų programos yra vienas iš būdų pritraukti studentus. Bet ar tokia programa bus populiari Utenos ir Rietavo kolegijų studentams?

Studijų programa su Rietavo kolegija ir, tarkim, Danijos kolegija būtų kelis kartus populiaresnė. Bet čia kils dėstytojų problema: ar yra pakankamai dėstytojų, kurie gali dėstyti anglų kalba. Nes jei jungtinė studijų programa, tai dėstymo kalba jau tada ne lietuvių, o anglų, gal rusų ar vokiečių. Lietuvos mokslo ir technologijų baltojoje knygoje minima, kad "...beveik visos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijos susitelkusios penkiuose didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje".

"Kolegijos yra dirbtinis darinys. Jos atsirado iš technikumų, pasivadino aukštosiomis mokyklomis (aš net KTUG galėčiau pavadinti aukštąja mokykla), bet taip ir neranda savo vietos po saule tarp profesinių mokyklų ir universitetų. Jos tik kaunasi už išlikimą, vilioja lengvu keliu aukštojo mokslo diplomui gauti. Lengvas kelias yra nieko vertas kelias", - kritiškas liko B. Burgis.

"Visų pirma ne visai korektiška būtų taip sakyti - "kolegijų regionuose verslas", kadangi kalbame ne tik apie išlikimą, bet ir apie kitus dalykus - mokymąsi, studijas, socialinius, kultūrinius dalykus. Tačiau kalbant išlikimo klausimu, manytina, kad dalis aukštųjų mokyklų, taip ir kolegijų, matyt, turės jungtis arba kitaip reorganizuotis, o dalis - išsilaikys, stiprės", - ateities perspektyvas vertino Utenos kolegijos vadovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder