Dar viena nevykusi universitetų reforma

Beveik visą kadenciją garsiai kalbėjusi apie universitetų jungimo reformą, Vyriausybė dabar jau pripažįsta, kad ir ši reforma patiria fiasko. Štai nepanoro jungtis Mykolo Romerio universitetas (MRU) su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) ir jokio jungimosi nebebus. Kam tada iš viso reikėjo girtis, kad bus vykdoma reforma? O ir vykę kelių universitetų jungimai, anot nešališkų specialistų, tebuvo formalumai, nedavę jokio efekto - nei buvo sutaupyta, nei pasiekta aukštesnės kokybės.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą palikti ramybėje MRU ir VGTU. Pagal Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą buvo numatyta 2019 m. MRU reorganizuoti prijungimo prie VGTU būdu. Tačiau, pasak Vyriausybei ministerijos pateikto projekto, abiejų universitetų nuomonės dėl konsolidavimo būdo iš esmės išsiskyrė, universitetų tarybos iškėlė specialiąsias reorganizavimo sąlygas, todėl susitarimas nebuvo pasiektas.

Todėl ministerija siūlo pasiduoti, juo labiau kad VGTU, nepaisant neigiamų demografinių tendencijų, esą ir taip išsiskiria stabiliu studentų skaičiumi, nuolat viršijančiu 9 tūkst. Be to, jis yra pasiekęs aukštų rezultatų tarptautiniuose reitinguose inžinerijos ir technologijų srityje. Todėl ministerija siūlo tik optimizuoti patį VGTU, koncentruojant technologijos mokslų srities potencialą VGTU Saulėtekio miestelyje. Optimizavimas būtų įgyvendinamas iš lėšų, gautų pardavus pastatus Naugarduko bei J.Basanavičiaus
gatvėse.

Fiasko, bet ne visiškai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Vakaro žinioms“ sakė, esą nepaisant šios nesėkmės nereiškia, kad universitetų jungimas jau baigtas.

„Jau numatytas Šiaulių universiteto prijungimas prie Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos teisėmis. Lietuvos sporto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų jungimas yra pakibęs, MRU ir VGTU, kaip matote, irgi. Matosi, kad iš to nieko nebus. Reikia universitetų sutikimo, tačiau jei būtų griežta politinė valia, kraštutiniu atveju net ir besipriešinančius galima sujungti. Kol kas prievartos nereikėjo, Lietuvos edukologijos bei A.Stulginskio universitetai prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungti jų senatams ir taryboms sutikus“, - priminė E.Jovaiša.

Politiko nuomone, universitetų jungimą galima vertinti prieštaringai, kai kurie jungimai yra naudingi, kai kurie - ne.

„Negalima jungti bet ką su bet kuo neapgalvojus. Mūsų ištekliai yra riboti. Jungimai kainuoja, tam reikia pinigų ir atlyginimams, ir įvairių sistemų jungimams, ir t.t. Šis momentas atbaido universitetus. Tačiau negalima sakyti, kad reforma patyrė visišką nesėkmę“, - tvirtino E.Jovaiša.

VGTU ultimatumas

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas „Vakaro žinioms“ sakė, kad būta ne vienos priežasties, kodėl jo vadovaujama aukštoji mokykla nesutiko dalyvauti reorganizavime.

„Mes nuo pat 2017 m. laikėmės nuostatos, kad reorganizacija galima tik MRU prijungiant prie mūsų. Ir kad būtų išlaikytas mūsų pavadinimas, nes mes didesni ir reitingai mūsų aukštesni. Tą akcentavome ir Vyriausybės, ir Seimo lygmeniu“, - paaiškino VGTU rektorius.

Pasak A.Daniūno, nepavykus sujungimui abu universitetai kaip egzistavo, taip ir egzistuos.

„Mes Vyriausybei pasižadėjome, kad atsisakome Vilniaus centre esančių pastatų ir keliamės į Saulėtekį. Mūsų universitetui dėl reorganizacijos nieko blogo neatsitiks, nes išlaikome stabilų studentų skaičių ir jį išlaikysime. O kalbant, ar iš viso reikėjo to universitetų jungimo plano, ar ne - labai sunku atsakyti. Reikia vertinti kiekvienus atvejus konkrečiai, negalima į tinklo optimizavimą žiūrėti tik kaip į tikslą sumažinti universitetų skaičių. Universitetai turi papildyti vienas kitą. Arba ką nors prijungti reikia, jei universitetas savarankiškai nebegali išgyventi“, - įsitikinęs A.Daniūnas.

Ieško partnerių užsienyje

MRU rektorė Inga Žalėnienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad MRU su VGTU nesutarė, kaip reikėtų plėtoti bendrą socialinių mokslų ir technologinį universitetą.

„Mes, kaip institucija, atsakinga už socialinius mokslus, matome sinergiją ateityje su technologinių mokslų atstovais, tą sėkmingai darome su savo partneriais - universitetais Azijoje. Socialiniai mokslai neveikia vakuume, ateitis priklauso sinerginiams ryšiams, technologinis elementas turi atsirasti visose socialinėse programose. Ir tas virsmas jau vyksta, su vienu partneriu nepavyko sutarti, todėl ieškome galimybių su partneriais užsienyje“, - nedaugžodžiavo I.Žalėnienė.

Komentuoja technologijos mokslų daktaras, buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas BURGIS:

„Tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo mums labai pavyko greitai prikurti įvairiausių universitetų. Kodėl pavyko? Nes daugybė žmonių norėjo tapti rektoriais, prorektoriais, dekanais, prodekanais. Kas gi to nenorės? O kai norima universitetus sujungti, kažkas kažko netenka. Todėl jungimai tik imituojami, ir tie jungimai, kurie jau įvyko, tėra imitacija. Niekas nieko beveik neprarado.

O kodėl politikai iš viso žada juos jungti? Todėl, kad žmonės mato, jog negerai, kad pristeigėme tiek universitetų, neapsimoka tiek išlaikyti. O kai Vyriausybė pasako, kad jungsime, visi galvoja: štai politikai kažką daro, kokie jie šaunuoliai. Kai nepadaro to, ką pažadėjo, kaltais parodomi jau kiti, kurie trukdė, priešinosi“, - dėstė B.Burgis.

Pasak technologijos mokslų daktaro, tie jungimaisi, kurie jau įvyko, buvo tik formalumai, nedavę jokio efekto.

„Galima paklausti taip: kiek universitetų pastatų atiduota kitiems? Beveik nė kiek, o turėjo atiduoti beveik du trečdalius. Kiekvieną jungimą reikėtų vertinti ekonominiu aspektu: kiek atiduota pastatų, kiek sutaupyta pinigų, kiek pagerėjo kokybė ir panašiai. Tačiau to niekas nedaro. Štai sujungėme sveikatos mokslus su veterinarija. Ir kas? Kas kalba apie rezultatus?

Arba MRU buvo įkurtas dirbtinai plyname lauke. Jį prie ko nors prijungus ir norint, kad to universiteto, prie kurio prijungėme, kokybė nenukentėtų, reikėtų investicijų. Tačiau neabejotinai MRU kaip toks turėtų išnykti“, - optimizmu netryško B.Burgis.

Pašnekovas sako, kad Vyriausybė iš principo turi svertų jungti universitetus, net jei šie to nenori.

„Tačiau kyla toks pasipriešinimas, kad geriau nieko nedaryti. Pašnekėti lengva, tačiau kai reikia kažką pradėti daryti, niekas nenori būti puolami. Ir kalbame ne vien apie universitetų jungimą. Prisiminkime, kaip buvo reorganizuojami „prielipai“ prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Tik sujungė kelias institucijas po vienu stogu, bet nieko nepanaikino. O tos institucijos, dubliuojančios viena kitos funkcijas, turi būti naikinamos iš esmės. Jos ne padeda švietimui, o kenkia. Ir labai kenkia. Bet ten dirba tie, kurie turi galią ir įtaką politikams“, - tvirtino B.Burgis.

Jis priminė, kad Saulius Skvernelis, kai dar buvo tik paskirtasis premjeras, viešai užsiminė, jog reikėtų naikinti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą (MOSTA), tačiau jis taip ir nebuvo panaikintas, o buvusi MOSTA vadovė tapo švietimo ir mokslo ministre (vėliau mosta buvo pertvarkytas į Vyriausybės strateginės analizės centrą - red. past.).

„Galia ir jėga daryti pertvarkas turi ateiti iš nesuinteresuotų žmonių. Tačiau jiems Tauta turi suteikti galią nekreipti dėmesio į protestus, aimanas, kenkimą, kliudymą. Jei politikai žinotų, kad, nepaisant suinteresuotų žmonių protestų, jie ir po pertvarkų būtų renkami, tai gal nepasiduotų ir neiškeltų rankų. Tačiau žmonės, kurie renka politikus, turi mažą įtaką, lyginant su tais žmonėmis, kurie užima postus rektoratuose, dekanatuose“, - akcentavo B.Burgis.