- Kasdien iškeliamos vis naujos idėjos, siekiant lopyti aukštojo mokslo tinklą. Pati naujausia - neleisti studijuoti universitetuose nė vieno valstybinio egzamino neišlaikiusiems abiturientams. Kaip vertinate tokį kriterijų?
- Svarstant šią idėją mes darbo grupėje visi pritarėme ir dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau tai tik viena nedidelė detalė, siekiant aukštojo mokslo kokybės. Tai būtų nedidelis kartelės pakėlimas stojimuose, norint, kad ateitų stipresni studentai.
Tačiau kokybiniai dalykai susideda ne tik iš priėmimo. Jei norime tikros kokybės, turėtų veikti visas kompleksas dalykų: dėstytojų kompetencijos, naujo stiliaus didaktika, studijos, remtos mokslu ir daug kitų dalykų.
- Bet visuomenė stumia studijuoti universitete, nors pabaigus studijas dirbti ne pagal specialybę jau tapo norma.
- Tai labai blogai. Deja, toks požiūris visuomenėje egzistuoja. Kiekvienas tėvas mano, kad nebaigęs aukštojo mokslo jau ne žmogus. Ir jei pažiūrėtume, kažkodėl daugiausiai žmonių stoja į tas specialybes, kurias pabaigę dauguma jaunuolių tampa bedarbiais arba niekuomet nedirba pagal specialybę. Tai neteisinga nuomonė ir dėl jos devalvuojamas aukštojo mokslo diplomas. Štai šiandien nuėję į bet kurią parduotuvę, manau, tarp kasininkių taip pat rastume ne vieną, kuri yra baigusi aukštąjį mokslą. O taip būti neturėtų. Prasto universiteto diplomas arba diplomas be tinkamų žinių yra daug blogesnis nei geros profesinės technikos mokyklos baigimo pažymėjimas.
Juk universiteto kokybė turėtų būti vertinama pagal tai, kur įsidarbina absolventai, kaip keičiasi jo karjera ir kyla jo atlyginimas, kiek jų yra užsiregistravę Darbo biržoje. Jeigu kai kurių universitetų baigusieji šiandien dirba Londono baruose, rodo, kad mūsų sistema dabar tikrai nedirba gerai.
- Kaip prie kokybės prisidėjo studentų krepšeliai, jei yra universitetų, kur krepšelių vos keli, bet mokamų vietų šimtai?
- Tai yra tragedija. Labai svarbu yra tai, kad tiek mokamose, tiek nemokamose vietose būtų tokios pačios sąlygos. Nes jei į vieną universitetą įstoja su 9 balais, o į kitą - su 0,5, tai kalbame ne apie kokybę, o apie kiekybę. Tai parodo, kad į kiekybę orientuota universitetų finansavimo sistema yra ydinga.
Visoje Europoje vieni universitetai nuosekliai siekia kokybės, o kiti šioje sergančioje visuomenėje tik pardavinėja diplomus. Šiandien dalis žmonių vis dar ateina į universitetus mąstydami praeities kategorijomis ir mano, kad žinių nereikia, pakanka diplomo. Tokiems ir nesinori laikyti egzaminų, jiems norisi lengvai nusipirkti diplomą. Tai leidžia finansavimo sistema, todėl ir kokybė šiose įstaigose nekyla.
- Mūsų šalyje 1 milijonui žmonių tenka 14 aukštojo mokslo įstaigų, o tai yra kelis kartus mažiau nei bet kurioje ES šalyje. Ar taip yra, nes bijoma garsiai pripažinti, kad laikas mažinti šį skaičių?
- Nes neturime politinės valios. Tai turi nuspręsti koalicija, bet politinės valios niekad neužtenka. Visuomet atsiranda tokių, kurie nubėga pas vieną ar kitą politiką, ir nusprendžiama, kad reikia pagailėti vargšo universiteto, nesurenkančio studentų, ar kolegijos, kuriai sunkiai sekasi. Taip yra, nes norime būti visiems geri ir gauti balsų per rinkimus.
Žinoma, ir rektoriai ne visi už universitetų mažinimą. Yra tokių, kurie nori tiesiog išgyventi. Bet laikas atsakyti į pagrindinį klausimą: mums reikia kelių europinio lygio universitetų ar 45 bet kokių, kurie neduos jokios kokybės?
Rašyti komentarą