Aukštojo mokslo įstaigos užgniaužusios kvapą laukia Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo, kam teks jungtis, kurios aukštosios mokyklos liks kaip savarankiškos organizacijos, o kurioms visai teks nutraukti veiklą. Vizijos kontūrus, kaip jau kitais mokslo metais atrodys šalies aukštojo mokslo žemėlapis, ministerija ketina nubraižyti iki birželio, o Klaipėdos valstybinė kolegija jau dabar sulaukė tarptautinių ekspertų palaikymo. Aukštoji mokykla akredituota maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.
Akreditacija maksimaliam laikotarpiui
Didžiausios Vakarų Lietuvoje kolegijos veikla įvertinta teigiamai ir atitinka aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus. Tarptautinė vertinimo grupė išnagrinėjo keturias pagrindines Kolegijos veiklos sritis, nurodytas aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikoje: strateginį planavimą ir valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionui ir šalies raidai. Ekspertai vienbalsiai nutarė, kad visose srityse kolegija pasižymi gerais rezultatais ir savo veikla atliepia ne tik regiono, o ir visos šalies poreikius.
Daugiausiai studentų Vakarų Lietuvoje pritraukianti kolegija jaunuolius priima į 28 studijų programas 4 studijų srityse, trijuose fakultetuose: Sveikatos mokslų, Socialinių mokslų ir Technologijų fakultete, taip pat, po Žemaitijos kolegijos uždarymo perimtame, Rietavo studijų centre. Rugsėjį kolegijos studentų gretas papildė 1051 pirmakursis. Aukštosios mokyklos siekis ir kitąmet išlaikyti panašų stojančiųjų skaičių, juolab, kad stojamąjį balą universitetuose kilstelėjus iki 3 balų kartelės, dalis apie aukštojo mokslo diplomą svajojusių jaunuolių, prognozuojama, pasuks į koleginį sektorių, kur stojamojo balo riba – 1,6.
Studijos kolegijose klaipėdiečiams patrauklesnės
MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) duomenimis, didžioji dalis Vilniaus ir Kauno abiturientų lieka studijuoti savo gimtųjų miestų aukštosiose mokyklose. Tik klaipėdiečiai nenoriai renkasi artimiausią – Klaipėdos universitetą. 2015 m. čia liko studijuoti tik 24 proc. universitetines studijas pasirinkusių klaipėdiečių. Visai kitokia situacija koleginiame sektoriuje. Studijuoti uostamiesčio kolegijose lieka per 72 proc. profesinio bakalauro siekiančių Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono jaunuolių.
„Tai rimtas įpareigojimas mums išsaugoti galimybę ne tik Klaipėdos, o ir visos Vakarų Lietuvos abiturientams studijuoti arčiau namų ir projektuoti savo ateitį čia. Kolegijos strateginiai partneriai nuolat pabrėžia, kad mūsų rengiamų specialistų gyvybiškai reikia, transporto technologijų, statybos, elektros, mechanikos inžinerijos, maisto technologijų, informacinių technologijų įmonėse ir, žinoma, sveikatos priežiūros srityje bei viešajame sektoriuje“, – poziciją dėsto Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.
Tuštėjančiam regionui reikia studentų
Studijuoti netoli savo gimtųjų namų liekantys jaunuoliai – viltis sparčiai tuštėjantiems regiono miestams, tad profesinio bakalauro studijas organizuojančių aukštojo mokslo institucijų svarbą pajūryje pabrėžia ir savivalda.
„Vienintelis Lietuvos uostamiestis Klaipėda ir toliau išlieka antru pagal svarbą šalies ekonomikos centru po Vilniaus. Kartu tai ir toliausiai nuo kitų šalies ekonominių centrų nutolęs Lietuvos miestas. Todėl tiek miestui, tiek ir visam Klaipėdos regionui gyvybiškai svarbu turėti stiprias, autonomines aukštojo mokslo įstaigas, gebančias parengti reikiamos kvalifikacijos specialistus sparčiai augančiam regiono verslui ir socialiniam sektoriui“, – teigia Klaipėdos meras ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Dauguma Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų – 82 proc. – studijuoti į uostamiestį atvyksta iš Vakarų Lietuvos regionui priklausančių apskričių. Skaičiuojama, kad daugelis absolventų po studijų lieka gyventi ir dirbti savo krašte. Šiuo metu Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuoja 3200 jaunuolių.
„Tokiu stojančiųjų skaičiumi gali pasigirti toli gražu ne kiekviena šalies aukštoji mokykla. Tai rodo, kad esame ir patraukli, ir patikima kolegija. Šešerių metų akreditaciją mums suteikusių ekspertų nuostata taip pat liudija, kad esame pajėgūs konkuruoti šalies aukštojo mokslo rinkoje kaip savarankiška institucija, žinoma, neatmetanti galimybės kurti bendrus klasterius ar kitas bendradarbiavimo plėtotę įteisinančias formas su kitomis aukštojo mokslo, savivaldos ir verslo organizacijomis, siekiant efektyvaus turimų žinių, žmonių ir materialiųjų išteklių panaudojimo, studijų kokybei užtikrinti“ – Klaipėdos valstybinės kolegijos poziciją dėl aukštojo mokslo optimizavimo reformos išsakė G. Markvaldienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą