Greta ir Eva: "Škotijoje mokytojai labai stengiasi, kad kiekvienas mokinys viską suprastų"
Iki 2016 m. liepos mergaitės gyveno ir mokėsi Škotijoje. Greta Lietuvą paliko būdama 1 metukų ir 10 mėnesių, Eva gimė jau Glazge. Abi mergaitės moka kalbėti ir rašyti lietuviškai, kas vasarą aplanko gimines Lietuvoje.
Trumpos atostogos
Mergaitės, kada Vokietijoje prasidėjo mokslo metai?
Šiais metais mokytis pradėjome rugsėjo 11-ąją. Baigsime kitų metų liepos 26-ąją. Mokslo metų pradžios ir pabaigos datos kiekvienais metais keliomis dienomis skiriasi.
Škotijoje mokslai metai prasidėdavo rugpjūčio viduryje ir baigdavosi birželio pabaigoje.
Taigi Lietuvoje vasara vaikams ilgesnė.
Taip. Vasaros atostogos ir Škotijoje, ir Vokietijoje trunka tik 6 savaites. Tačiau per mokslo metus yra dar kitų atostogų, ilgesnių ir trumpesnių. Pavyzdžiui, Velykų atostogos trunka 2 savaites.
Kiek metų mokėtės Škotijoje prieš apsigyvendamos Vokietijoje?
GRETA. Škotijoje mokyklą aš lankiau 10 metų.
EVA: Aš ten mokiausi 7 metus.
Tai Lietuvoje jūs mokyklos visai nelankėte?
GRETA. Ne, nelankėme. Aš į Škotiją išvykau, kai man buvo 1 metai ir 10 mėnesių, o Eva gimė jau Glazge.
Tuomet palyginkite mokyklą Škotijoje ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, kur daugiau duoda namų darbų?
GRETA. Vokietijoje - mažiau. Škotijoje, vidurinėje mokykloje, matematikos ir anglų kalbos namų darbus reikėdavo atlikti kiekvieną dieną.
EVA. Aš Vokietijoje turiu paruošti daugiau namų darbų. Praėjusiais mokslo metais man mokytis čia buvo daug sunkiau negu Škotijoje, nes dar nemoku vokiečių kalbos.
Kur mokytojai griežtesni?
EVA. Vokietijoje kai kurie labai griežti. Ir pamokos sunkesnės, ypač matematika. Labai daug taisyklių...
GRETA. Škotijoje mokytojai labai stengiasi, kad kiekvienas mokinys viską suprastų.
O Vokietijoje?
GRETA. Čia mokytojai skuba ir atskirai dėmesio kiekvienam vaikui neskiria. Škotijoje yra mažiau testų, kai kurių dalykų testų, kontrolinių darbų išvis nebūna, tik trečioje vidurinės mokyklos klasėje prasideda egzaminai. O Vokietijoje iš kiekvieno dalyko vaikas yra testuojamas, per metus būna 2-4 dideli testai ir dar keli mažesni.
Skirtingos sistemos
Kiek metų tęsiasi pradinis išsilavinimas?
GRETA. Pradinė mokykla Škotijoje yra nuo 1 iki 7 klasės (nuo 4-5 iki 12-13 metų). Paskui 4-6 metai dar vidurinis - trukmė priklauso nuo to, kas ką nori veikti toliau. Škotijoje yra legalu išeiti iš mokyklos, kai tau sukanka 16 metų - nepriklausomai nuo to, kurioje esi klasėje.
O Vokietijoje?
EVA. Čia baigti 10 klasių yra privaloma.
GRETA. Yra trys skirtingos mokyklos sistemos - po to, kai pabaigi 4 pradines klases.
O kokios tos sistemos?
"Hauptschule" - vidurinė mokykla silpnesniesiems vaikams, kurie neplanuoja stoti į universitetus. "Realschule" - aukštesnio lygio vidurinė mokykla. Ją pabaigę irgi negali stoti į universitetą, bet gali toliau mokytis gimnazijoje - dar 3 metus, ir tada stoti į universitetą. Tokiu atveju mokymasis užtruks ilgiau - 13 metų. Jei vaikas iškart mokosi gimnazijoje (trečias, aukščiausias, vidurinio išsilavinimo lygis) - tada mokymasis trunka 12 metų.
Vokietijoje baigti vidurinį mokslą būnant 19, 20 ar 21 metų amžiaus yra normalu.
Pietūs - 45 min.
Kokių dar pastebėjote skirtumų tarp šių šalių mokyklų?
GRETA. Škotijoje mokiniai privalo vilkėti uniformas ir griežtai laikytis reikalavimų: mokyklos spalvos, kaklaraištis, marškiniai (ir mergaitėms, ir berniukams), pageidautini juodi batai. Yra draudžiami drabužiai, susiję su futbolu ir bet kokia atributika... O Vokietijoje galima rengtis kaip nori.
SESĖS lietuvaitės Greta (kairėje) ir Eva, ragavusios mokyklinio gyvenimo Škotijoje bei Vokietijoje, labiau giria škotišką švietimo sistemą, pagal kurią mokytojas atsižvelgia į kiekvieno vaiko individualius poreikius, galimybes ir ankstesnę mokymosi patirtį. "Škotijoje mokytojai labai stengiasi, kad kiekvienas mokinys viską suprastų. Vokietijoje mokytojai skuba ir atskirai dėmesio kiekvienam vaikui neskiria. Škotijoje yra mažiau testų, kai kurių dalykų testų, kontrolinių darbų išvis nebūna, tik trečioje vidurinės mokyklos klasėje prasideda egzaminai. O Vokietijoje iš kiekvieno dalyko vaikas yra testuojamas, per metus būna 2-4 dideli testai ir dar keli mažesni." Asmeninio albumo nuotr.
EVA. Škotijoje buvo rūbinės ir mes turėjome užrakinamas spinteles daiktams susidėti, o Vokietijoje viską reikia neštis į klasę.
Kaip dėl mobiliųjų telefonų?
Vokietijoje draudžiama turėti. Škotijoje galima naudotis pertraukų metu.
Kaip nuvažiuojate į mokyklą ir grįžtate namo?
GRETA. Škotijoje pradinėse klasėse į mokyklą veždavo mama, o vyresnėse pati važiuodavau autobusu. Dabar Vokietijoje kol kas dar vežioja mama, bet jau tuoj pradėsiu važinėti autobusu.
EVA. Dauguma vaikų važiuoja autobusu, tik reikia nusipirkti bilietą.
Ar valgote mokykloje, ar patinka maistas?
GRETA. Abiejose šalyse mokiniai valgo mokyklos valgykloje, skirtumas tas, kad Škotijoje maisto pasirinkimas buvo įvairesnis ir galėjome nusipirkti karštų patiekalų. Vokietijoje - tik bandelės ir gėrimai. Tiesa, galima atsinešti savo maisto arba eiti į šalia esančias parduotuves.
EVA. Škotijoje į parduotuvę galima eiti tik vidurinėje mokykloje, pradinukai vieni neišleidžiami.
Kiek mokiniui skiriama laiko pavalgyti pietus?
Škotijoje pietų pertrauka trunka 45 min., o Vokietijoje tiek pat trunka, jei pamokos trunka ilgiau nei iki 12.35 val. Jei trumpiau, tuomet yra tik dvi pertraukos po 15 min.
Nuo 6 iki 1
Ar reikia atsakinėti prie lentos?
Retai. Abiejose šalyse. Bet, pavyzdžiui, matematikos pamokoje mokytojas gali paprašyti parašyti lentoje ir paaiškinti, kaip gavai atsakymą.
Kaip dėl pažymių?
GRETA. Škotijoje egzaminų/testų pažymiai tinka tokie, kokius tu gauni, - vis tiek esi perkeliamas į kitą klasę, o Vokietijoje susumuoti rezultatai privalo atitikti tam tikrą lygį, jei ne - lieki antriems metams. Čia nemažai vaikų paliekami antriems metams. Vokietijoje tam tikrų dalykų pažymys 4 yra mažiausias vertinimo sistemoje nuo 1 iki 6.
EVA. Bet vienetas yra aukščiausias pažymys.
GRETA. Škotijoje vertinama raidėmis, A yra aukščiausias balas.
Ar tėvai turi pirkti vadovėlius, pratybas?
Škotijoje nieko nereikia pirkti, nei vadovėlių, nei sąsiuvinių: viskuo aprūpina mokykla. Vokietijoje turi nupirkti tėvai.
Kiek trunka pamoka?
Vokietijoje pamoka trunka 50 min., Škotijoje - 45 min. Vokietijoje pamokos prasideda 7.30 ir baigiasi apie 12.35 val., kartais būna dar kokios dvi pamokos. Škotijoje prasideda 8.45 ir baigdavosi 15.30 val. - vidurinėje mokykloje, o pradinėje pamokos vyksta nuo 9 iki 15 val.
Šeštadieniais į mokyklą eiti nereikia?
Ne, nereikia.
Ar pamokos vyksta tik klasėse, ar būna ir kitaip?
Būna įvairios ekskursijos - abiejose šalyse. Važiuojama į kitus miestus, einama į teatrą - ne tik į spektaklius, bet ir į teatro užkulisius, į zoologijos sodus, karuselių parkus, muziejus ir t. t. Vokietijoje kūno kultūros pamokos dažnai vyksta už mokyklos ribų - stadionuose, baseinuose ir pan.
Ar popamokinės veiklos yra pačioje mokykloje?
Škotijoje daug popamokinės veiklos mokyklose: dramos būreliai, karatė, diskusijų klubai... Vokietijoje tik už mokyklos ribų.
Jei esi mažiau "cool"
Atvykusios į Vokietiją, vokiškai nemokėjote. Ar sunku buvo išmokti?
GRETA. Negali išmokti kalbos nedarydamas nieko. Privalai mokytis ir tai atima daug laiko. Aš išmokau greičiau ir geriau bendraudama su savo draugais.
GRETA: "Manau, kad smagiausia būtų gyventi Niujorke arba Londone: ten žmonės labai skirtingi ir nuostabi atmosfera". Asmeninio albumo nuotr.
EVA. Vokiečių kalbos mokytis yra sunku. Kai įpranti kasdien girdėti tą kalbą, pasidaro lengviau.
Mokate lietuviškai, angliškai, vokiškai. Kokių dar kalbų mokotės mokykloje? Kurios iš užsienio kalbų privalomos, kurios pasirenkamos?
GRETA. Škotijoje yra privaloma prancūzų kalba. Vidurinės mokyklos trečiojoje klasėje galima rinktis dar vieną papildomą užsienio kalbą - vokiečių arba ispanų, bet tai nėra privaloma.
Vokietijoje privaloma tik anglų kalba. Vėliau dar galima rinktis papildomai prancūzų, bet tai neprivaloma.
Ar Škotijos, Vokietijos mokyklose yra tokia problema kaip patyčios?
GRETA. Na, Vokietijoje vaikai vieni kitus apkalbinėja ir daug meluoja. Škotijoje taip pat apkalbinėja, bet, man atrodo, nepiktai...
O dėl ko apkalbinėja?
Na, jei, vaikas, pavyzdžiui, mažiau "cool".
O, pavyzdžiui, dėl to, kad esi kitos tautybės ar rasės, - neįžeidinėja kitų?
GRETA. Škotijoje dėl to tai viskas labai griežtai, čia jau pradinukams kalama į galvas, kad negalima tyčiotis iš kitų rasių, tautybių vaikų. Net policininkai ateina ir skaito paskaitas. Jeigu tu taip įžeistum žmogų, pavyzdžiui, dėl rasės, tai mokyklos vadovybė labai griežtai reaguotų: gali į charakteristiką įrašyti "criminal record" (teistumas ar kažkaip panašiai) - ir tu nepateksi į jokią aukštąją mokyklą su tokiu įrašu.
EVA: "Studijuoti norėčiau Londone. Kai tapsiu vyresnė, galbūt norėsiu gyventi Lietuvoje". Asmeninio albumo nuotr.
Vokietijoje irgi nepatyrėme patyčių dėl savo tautybės.
O papildomo geranoriško dėmesio iš mokytojų ar sulaukėte?
GRETA. Škotijoje užsieniečiams suteikiama didelė pagalba. Kartą per savaitę ateina mokytojas ir dirba tik su kitataučiais. Vokietijoje, na, bent ten, kur mes gyvename, to nėra. Netgi perspėjo tėvus, kad nebus skiriama specialaus dėmesio dėl to, kad esame užsieniečiai, nemokame kalbos ir pan.
EVA. Aš iš pradžių ėjau į klasę, kur buvo mokoma pusiau angliškai, pusiau vokiškai, tai man buvo lengviau.
Niujorkas, Londonas
Ar jūs rašote, skaitote lietuviškai?
Taip, rašyti mokame, tik darome klaidų. Skaityti sunkiau.
Ar dažnai apsilankote Lietuvoje?
Į Lietuvą važiuojame kiekvieną vasarą. Daugiausiai laiko praleidžiame pas močiutę. Taip pat aplankome kitus giminaičius. Turime čia ir draugių.
Kokias šalis dar esate aplankiusios?
Esame aplankiusios daug šalių, reiktų labai daug laiko, kol išvardytume... - juokiasi.
O kur, jūsų nuomone, smagiausia gyventi?
GRETA. Manau, kad būtų smagu gyventi Niujorke.
Kodėl?
GRETA. Nes tai unikali vieta, visi žmonės ten tokie skirtingi. Niekas nesirengia taip pat. Kilmė skirtinga ir t. t. Ten nuostabi atmosfera. Tas pats ir Londone. Kai būsiu vyresnė, manau, norėčiau ten gyventi.
EVA. Aš nežinau, kur norėčiau gyventi... Studijuoti norėčiau Londone. Galbūt, kai tapsiu vyresnė, norėsiu gyventi Lietuvoje.
Skaičiai
* Kas penktas užsienio lietuvis gyvena Didžiojoje Britanijoje.
* Vokietijoje gyvena apie 80 tūkst. Lietuvos piliečių ir lietuvių, turinčių Vokietijos pilietybę.
* Didžiausia vaikų iki 14 metų dalis fiksuota Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje.
* Iš viso pasaulyje gyvena 3,663 mln. lietuvių, iš jų Lietuvoje - 3,043 mln. (83,1 proc.).
Lietuvos statistikos departamento duomenys
ĮDOMU
Mokslo metų trukmė kitose šalyse
MOKINIŲ ATOSTOGOS PER METUS. Daugiausiai ilsisi Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Italijos vaikai, gana daug - Lietuvos, Latvijos, Estijos mokiniai, mažiausiai - danų, čekų ir Šiaurės Airijos vaikai.
* Jungtinė Karalystė: rugpjūtis - birželis-liepa;
* Vokietija: rugpjūtis-rugsėjis - liepa (skirtingai pagal regionus).
* Šveicarija: spalio 15 - rugpjūčio 15 d.
* Suomija, Švedija: rugpjūčio vidurys - birželis (paskutinė 22 savaitės darbo diena).
* Ispanija: ne vėliau kaip spalio 1 (skirtingai) - birželio vidurys.
* Čekija: rugsėjo 1 - liepos 1 d.
* Rusija: rugsėjo 1 - gegužės 25 d.
* Turkija: rugsėjo 15 - birželio 15 d.
* Japonija: balandžio 1 - kovo 31 d.
* Pietų Korėja: kovo 3 d. - liepos vidurys, dviejų mėnesių atostogos ir antras semestras nuo rugsėjo iki vasario vidurio.
* JAV: rugpjūtis-rugsėjis - birželio pabaiga.
Ypatumai
* Tarptautinių tyrimų rezultatų analizė rodo, kad pagal finansines investicijas į švietimą ir jų grąžą - t. y. mokinių pasiekimų rezultatus - lyderiauja Suomija ir Pietų Korėja.
* Siekiant priartėti prie šalių lyderių, mokytojų atlyginimas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje turėtų būti mažinamas 10 proc., o kiekvienam mokytojui tektų mokyti daugiau vaikų nei dabar.
* Iš 30 tyrime dalyvavusių šalių Šveicarijos mokytojai uždirba daugiausiai, t. y. vidutiniškai 68 000 dolerių per metus. Panašius metinius atlyginimus gauna Nyderlandų, Vokietijos ir Belgijos mokytojai. Tačiau šios šalys PISA vertinimuose (mokinių pasiekimai) nėra pirmame penketuke.
* Jungtinėje Karalystėje mokytojai uždirba 40 000 dolerių (apie 24 000 svarų), Prancūzijoje - 33 000 dolerių, Graikijoje - 25 000 dolerių.
* Daugelyje šalių mokytojai dirba vidutiniškai 38 valandas per savaitę, tačiau Jungtinėje Karalystėje mokytojai dirba gerokai ilgiau - net 46 valandas, o švietimo reitingų lyderės Suomijos mokytojai - 32 val. per savaitę.
* Suomijoje vienam mokytojui tenka vidutiniškai 16 vaikų. Lietuvoje - vidutiniškai 11 (kaimo mokyklose - apie 9 mokinius).
Pagal Linos Kaminskienės, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros docentės, informaciją (Fm99.lt)
Diferencijavimas
* Kokius mokymo metodus taikyti ir kokią mokomąją medžiagą naudoti, Jungtinėje Karalystėje sprendžia mokytojas, pasitardamas su vyresniuoju mokytoju ir departamento vadovu (mokytoju, kuris atsakingas už atitinkamo dalyko sritį ir kuris padeda mokytojams bei juos kuruoja). Kiekvienas mokytojas yra atsakingas už savo dalyko ugdymo planavimą ir darbo organizavimą, kad būtų pasiekti ugdymo turinio reikalavimai. Mokytojas taip pat yra atsakingas už diferencijavimo pagal mokinių gebėjimus galimybių sudarymą. Diferencijavimas suprantamas kaip mokymo proceso organizavimas, kai yra atsižvelgiama į individualius mokinių poreikius, galimybes ir ankstesnę mokymosi patirtį.
Ugdymo plėtotės centro inf.
Rašyti komentarą