1. Suteik kitiems galimybę tave pažinti
Kristijanas Kaminskis, Tarptautiniai santykiai ir politikos mokslai, Vilniaus universitetas
Stojimas į norimą kursą išbandė kantrybę... Dabar jau žinau, kad reikia kiek kitaip laukti rezultatų: kuo toliau bėgti nuo įprastinės aplinkos ir interneto. Taip lengviau susikaupti ir laukti atsakymų.
Įstojęs susikroviau tris "ekonominius" krepšius. Visko, ką įsidėjau, anksčiau ar vėliau prireikė. Kadangi niekur toli nereikėjo vykti, tik persikelti iš Klaipėdos į Vilnių, jei ko pritrūkdavau, greitai galėjau atsivežti. Be to, mama siuntė siuntinius... Kartą prireikė medaus kovojant su peršalimu, o kitą kartą buvau pamiršęs švarką...
Namo stengiausi grįžti kartą per 2-3 savaites. Pasiilgdavau pažįstamos aplinkos, norėdavosi "atsijungti" nuo studentiško gyvenimo.
Esu girdėjęs istorijų apie tai, kaip studentai badauja, bet man problemų dėl pinigų nekilo. Aišku, reikėjo laiko priprasti pačiam tvarkyti biudžetą ir taip drąsiai neišlaidauti. Per mokslo metus nedirbau, suderinti studijų su darbu būtų buvę tiesiog neįmanoma, tad gyvenau iš tėvų kišenės.
Būsimiems pirmakursiams patarčiau išbandyti viską. Nepatinka - mesk. Dabar atsiveria itin daug galimybių pagaliau rasti savo nišą, o tikrai nedaugelis tiksliai žino, kokia ji yra. Ir dar - kad ir koks vienišius būtum, bent jau pirmame kurse susipažink su naujais žmonėmis ir suteik jiems galimybę pažinti tave.
2. Mokykis planuoti biudžetą
Indrė Bručkutė, Kino dramaturgija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Jeigu iš naujo stočiau į pirmą kursą, norėčiau daugiau žinoti apie pačią specialybę. Prieš stodama įgyčiau daugiau patirties toje sferoje, kad galėčiau gilinti žinias, o ne pradėti nuo pat pradžių. Išvažiavusi mokytis turėjau per daug pasitikėjimo savimi ir per mažai atsakomybės jausmo.
Iš pradžių grįždavau į Klaipėdą kas mėnesį - ilgėjausi namų. Paskui jau rečiau. Tuo labiau kad Klaipėdoje liko tik šeima, visi draugai išsilakstė po kitus miestus ir svečias šalis.
Iš pradžių tėvai siuntė maisto. Rūpinosi, ar nebadauju, ar esu saugi, bet vėliau pamažu susitaikė su mintimi, kad sugebu savimi pasirūpinti pati. Ir tų siuntinukų nebeprireikdavo.
Pinigų pirmaisiais mėnesiais kartais pritrūkdavo, bet labiausiai dėl to, jog dar nelabai mokėjau sekti savo išlaidų ir susidaryti biudžeto. Tokių dalykų po truputį išmoksti, prisitaikai...
Pirmaisiais mokslo metais nedirbau. Man atrodė, kad reikia iš pradžių pažinti naują aplinką, susigyventi su ja, o jau tada galbūt ieškoti papildomo uždarbio.
Pradėjus studijuoti viskas stebino - ir Vilnius atrodė nuostabus, ir žmonės įdomūs, ir nauji namai ypatingi. Tačiau ta nuostaba pamažu praėjo, susigyvenau su vaizdais ir prie naujo gyvenimo būdo pripratau.
3. Produktyviai naudok savo laiką
Diana Baranovskaja, Ekonomikos inžinerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Kai po pirmo kurso reikėjo susidėti visą mantą ir ją sutalpinti į automobilį, supratau, kad į Vilnių tikrai atsivežiau per daug daiktų. Dalies jų neprireikė - daugiausia drabužių. Kai kurių nė karto neapsivilkau. Gal per mažai buvau pasiėmusi puodų, keptuvių ir kitų virtuvės reikmenų, bet suktis virtuvėje nelabai mėgstu, tai labai dėl to ir nesijaudinau...
Po mokslo metų pradžios namo negrįžau daugiau nei mėnesį - džiaugiausi gyvenimu be tėvų, toli nuo gimtojo miesto, bet vėliau jau grįždavau kas 2-3 savaites. Tikrai būdavo gera parvažiuoti į Klaipėdą, įžengti į šiltus namus, pasimatyti su šeima ir čia likusiais draugais.
Kai ilgesnį laiką negrįždavau namo, gaudavau siuntinuką. Labai nudžiugindavo mamos suruoštas maistas...
Pinigų klausimu problemų nekilo - žinoma, būdavo, kad nerūpestingai išleisdavau daugiau pinigų nei galėdavau, tuomet reikėdavo pataupyti. Tačiau taip ir išmokstame atsakingai elgtis su pinigais, juos paskirstyti. Kartais tekdavo kai ko atsisakyti, rinktis, ko labiau reikia.
Šiais mokslo metais nedirbau, nors tokių minčių buvo. Tiesiog nežinojau, ar sugebėsiu suderinti mokslus su darbu. Pagalvoju apie darbą ir ateinančiais mokslo metais - nesinori švaistyti laisvalaikio nieko neveikiant, o ir papildomi pinigai praverstų asmeninėms išlaidoms.
Jeigu vėl būčiau pirmakursė, produktyviau išnaudočiau savo laiką ir nepasilikčiau darbų paskutinei minutei. Ateityje bandysiu nesinaudoti "paskutinės nakties" taisykle. Taip pat aktyviau dalyvaučiau įvairiuose projektuose ir renginiuose, nes universitetas tikrai suteikia tokią galimybę.
Būsimiems pirmakursiams norėčiau patarti, kad nebijotų iššūkių ir išbandymų, pasitikėtų savimi ir džiaugtųsi kiekviena diena, nes studijų metai - patys geriausi.
4. Nuosekliai mokykis
Aistė Jotautytė, Politika ir tarptautiniai mokslai, Voriko universitetas (University of Warwick), Jungtinė Karalystė
Jei tektų į pirmą kursą stoti iš naujo, visiškai atsisakyčiau žodžio "ne". Pirmieji studijų metai suteikia daugiausiai galimybių išbandyti ką nors naujo, susipažinti su šimtais žmonių... Tai, žinoma, šiek tiek vargina, bet rezultatas to vertas. Jei kas nors tave kur nors kviečia, jei atsiranda nauja galimybė, atsakymas gali būti tik vienas: "taip".
Taip pat nuosekliau mokyčiausi. Egzaminų rezultatai įrodė, kad mokslų universitete su mokslais vidurinėje nėra ko lyginti ir paskutinės savaitės prieš egzaminą buvo bemiegės.
Vykdama į Angliją pasiėmiau per daug lietuviškų knygų. Naiviai tikėjausi, kad turėsiu laiko skaityti. Reikėjo įsidėti daugiau lietuviškų skanumynų, nes norėjosi užsieniečius draugus supažindinti su savo kultūra.
Į universitetą atvykau savaite anksčiau ir daug sužinojau, todėl būsimiems studentams linkėčiau irgi atvykti anksčiau: susipažinti su aplinka, universitetu, mokymosi ir vertinimo sistema.
Pirmaisiais mokslo metais namo grįžau per kiekvienas atostogas. Taip, tėvai atsiuntė ne vieną siuntinį: šiltesnių drabužių, batų, buities įrankių, lietuviško maisto...
5. Pažink visą pasaulį
Paulius Urbonas, Ekonomika, Niujorko universitetas Abu Dabyje (New York University Abu Dhabi)
Mokausi savo svajonių universitete, bet vis tiek atrodo, kad galėjau įdėti dar daugiau pastangų ir turėti dar didesnį pasirinkimą... Bet esu patenkintas tuo, kur esu ir ką darau, ir visą laiką planuoju, ką galiu daryti toliau.
Geriausių universitetų teikiamos galimybės įpareigoja. Jeigu naudodamasis dideliais savo universiteto resursais daryčiau viską, ką norėčiau, man niekaip neužtektų 24 valandų. Todėl reikia dėliotis prioritetus ir kartais nerimauti, kad galbūt priėmiau netinkamą sprendimą...
Manau, kad šiemet per mažai įsitraukiau į miesto gyvenimą. Abu Dabis - didžiulis, jame gyvenimas nesustoja visą parą. Kitais mokslo metais stengsiuosi daugiau keliauti po miestą ir jo apylinkes - yra ką pamatyti.
Jei atvirai, tai manau, kad šiemet per daug mokiausi ir per mažai laiko skyriau sau. Mano universitete neatsiskaityti darbų ir nesirūpinti pažymiais yra tabu. Aplinka spaudžia stengtis. Jei galėčiau, kai kurių dalykų nesimokyčiau, tą laiką skirčiau širdžiai mielesniems dalykams - verslui, darbui ir pan. Tačiau suprantu, kad tie keleri metai universitete greitai prabėgs, tad verčiau juos paskirti mokymuisi.
Pirmaisiais mokslo metais namo grįžau tik per Kalėdas ir vasarai, o per kitas atostogas stengiausi keliauti po Emyratus ir aplinkines šalis. Šiais metais apsilankiau pas Jordanijoje gyvenančią kambario draugo šeimą ir Ganoje - ten tris savaites mokiausi ekonominio vystymosi. Nors anksčiau teko adaptuotis ir JAV (Paulius metus praleido Amerikoje pagal mainų programą. - Autor. past.), ir prisitaikyti prie musulmoniškos šalies ypatumų JAE, pirmą kartą gyvenime tikrą kultūrinį šoką patyriau būtent Ganoje. Nebuvau pasiruošęs tam, kad pagrindinėje Akros gatvėje vėlai vakare būsiu vienintelis baltaodis. Į mane krypo visų žvilgsniai. Iš pradžių dėmesys ir skurdas labai vargino ir pirmas porą dienų nelabai troškau išeiti į miestą, bet vėliau pripratau. Emyratuose taip nėra - tai turbūt labiausiai nutautinta pasaulyje valstybė, kurioje apie 90 % gyventojų yra pigi darbo jėga (daugiausiai - emigrantai iš Azijos ir Afrikos), ir turtingi vakariečiai, dirbantys paslaugų sektoriuje.
Iš Lietuvos buvau atsivežęs skanaus maisto - duonos, dešros ir šokolado. Labai pasiilgstu lietuviškos maisto kultūros. Stengiausi visą vasarą atsivalgyti, nes nuo rugsėjo vėl valgysiu itališką, prancūzišką, kanadietišką, rusišką, jordanišką ar vietnamietišką maistą (ir visiškai tuo nesiskundžiu!), bet lietuviško maisto trūks. Mus universitetas ne tik moko, bet ir maitina, apgyvendina ir skraidina, todėl neturint pramogų ir kitokių asmeninių poreikių įmanoma gyventi išvis be pinigų. Bet savaitgaliais (ir ne tik) mėgstame papramogauti, tad išlaidų yra. Universitetas teikia stipendijas, kurių šiaip jau pataupant užtektų... Pramogoms, kelionėms ir drabužiams tenka leisti savus pinigus.
Anksčiau sakydavau, kad ne visada verta važiuoti mokytis į užsienį, bet per tuos metus supratau, kad netgi nepriklausomai nuo universiteto reputacijos studijos užsienyje turi labai daug pranašumų. Dabar turiu pažįstamų gal 70 valstybių, gyvenu musulmoniškoje šalyje, mokausi naujo mąstymo ir pasaulėžiūros, nebijau nei gėjų, nei transseksualų (nes auditorijose mokausi ir su jais)... Kaskart, kai užsisėdžiu iki penkių ryto ir išgirstu iš minareto sklindantį kvietimą rytinei maldai, suprantu, kad esu laimingas galėdamas naudotis tomis galimybėmis, kurios man suteiktos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą