Kalbų laboratorija – kelias į šiuolaikišką mokymą ir mokymąsi

Kalbų mokėjimas šiandieniniame pasaulyje tampa vis svarbesnis dėl tautinio tapatumo raidos ir ekonomikos vystymosi. Vienintelis būdas išmokti kalbą – praktika, dėl to svarbu efektyviai išnaudoti kiekvieną pamokos minutę ir gauti maksimalų rezultatą.

Todėl Ugdymo plėtotės centras šalies mokykloms ir pasiūlė unikalią galimybę įdarbinti inovatyvias technologijas ir, bendradarbiaujant su specialistais bei gaunant visapusį mokymą ir pagalbą, savo kasdienėje aplinkoje rasti būdus ir metodus, kurie pamokose veikia geriausiai.

Ugdymo plėtotės centras sulaukė 79-ių paraiškų, iš kurių buvo patenkintos 4: be kretingiškių, projekte dar dalyvauja Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Klaipėdos Vydūno ir Telšių „Džiugo“ gimnazijos.

Inovacijų išbandymo laikotarpiu mokyklose yra sumontuotas specialiai kalbų ugdymo procesui skirtų inovacijų komplektas-laboratorija, kurią sudaro mobilus interaktyvusis SMART ekranas, 16 mokinių kompiuterių, vienas mokytojo kompiuteris, kompiuterių įkrovimo dėžė, Wi-Fi įranga, reikalinga visiems prietaisams susieti, specializuotos pritaikytos dirbti su kalbų laboratorija ausinės su mikrofonu bei „Robotel“ kalbų laboratorijos „SmartClass+“ programinė įranga.

Marijono Daujoto progimnazijoje jau įvyko sertifikuoto „Robotel“ programinės įrangos lektoriaus Andriaus Manzurovo vedami mokymai mokytojams – užsienio kalbų mokytojos susipažino su kalbų laboratorijos programine įranga, išbandė šios sistemos galimybes ir interaktyvų edukacinį turinį, kita dalis mokymų buvo skirti mokomosioms užduotims kurti ir jau sukurtoms užduotims koreguoti, jas tikslingai pritaikant pamokose.

„Mokytojos sėkmingai susipažino su užduočių kūrimo metodika ir galimybėmis. Šia įranga visi mokiniai kartu vienu momentu gali atlikti visų įvairių tipų užduotis, o mokytojo darbą palengvina kompiuteris, kuris gali automatiškai patikrinti didžiąją dalį mokinių atliktų darbų. Mokiniai ir patys gali būti mokytojais, nes šia įranga jie gali įsirašyti, dar kartą išklausyti savo monologus ar dialogus, pasižymėti ir išsitaisyti savo padarytas klaidas.

Be to, vienu metu mokiniai gali atlikti visiškai skirtingas užduotis“, – galimybe išbandyti inovacijas pasidžiaugė Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotoja Jūratė Račinskienė, projekto iniciatorė ir koordinatorė.

Inovacijas savo pamokose jau taikančios anglų kalbos mokytojos Raimondos Baltmiškytės pastebėjimu, mokiniams naujovės patinka, tai motyvuoja juos mokytis.

„Užduotis apima visas sritis: kalbėjimą, rašymą, skaitymą ir klausymą, vadinasi, tai ugdo visas keturias kalbines kompetencijas, – kalbėjo mokytoja. – Kalbų mokymosi laboratorija suteikia mokytojui naujas galimybes susieti technologijas ir edukacinį mokymosi turinį į visumą, daro ugdymosi procesą įdomesniu.

Mokiniui tai – galimybė užduotis atlikti netradiciškai, kas suteikia motyvacijos mokytis“, – kalbėjo mokytoja.

Išbandomos inovacijos vertė – maksimaliai padidinti mokinio aktyvų laiką kalbant, klausant, kuriant situacinius žaidimus ir dialogus, atliekant kitas užduotis.

„Kai realiai mokiniui per pamoką galima skirti 1–2 min. praktinio kalbėjimo, pritaikius kalbų laboratoriją aktyvaus kalbėjimo praktikos laiką per pamoką galima padidinti iki 10–15 min. kiekvienam vaikui individualiai“, – mokytoja R. Baltmiškytė neabejojo, kad kalbų laboratorija mokykloje yra būtina ir kad tai yra didelis žingsnis ir skirtingų mokymo dalykų integracijos link.

---

Išbandyti kalbų ugdymo proceso inovacijas Ugdymo plėtotės centras mokyklas pakvietė tęsdamas projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ veiklas.