Kinų kalbos dėstytoją darbas atvedė į Klaipėdą

Lektorė į Lietuvą atvyko puikiai žinodama, kur šalis yra ir "kuo kvėpuoja". Baigusi kinų kalbos dėstytojos kitataučiams magistrantūrą, V. Čuni pakvietimą dirbti Klaipėdoje gavo iš Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto.

Pasak Klaipėdos universiteto kalbų ir kultūrų centro direktorės Jūratės Derukaitės, universitetas ne kartą teiravosi Konfucijaus instituto dėl galimybės rengti kinų kalbos užsiėmimus, kol galiausiai sumanymas išsipildė ir įvyko universitetų mainai. Nuo rugsėjo mėnesio Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete rengiami vakariniai kinų kalbos kursai, skirti klaipėdiečiams ar universiteto studentams, "Ąžuolyno" gimnazijos moksleiviams.

Paklausta, kodėl nesudvejojo ir pasiryžo atvykti į Lietuvą, antrosios pusės neturinti Vang sakė, kad jos gyvenimo svajonė buvo tapti mokytoja, dėstytoja.

NUOMONĖ. Daugiau nei du mėnesius Klaipėdoje jau gyvenanti kinė Vang Hunyji mano, kad žmonės čia yra šilti, atsipalaidavę, kilnūs, gal kiek nedrąsūs, o viešasis transportas - itin patogus.

"Visada padėdavau besimokantiems kinų kalbos, net ir mokyklinukams, taigi galimybė išvykti į kitos kultūros šalį ir ten padėti besimokantiems mano gimtosios kalbos yra be galo svarbi", - sakė Klaipėdoje apsistojusi kinė.

Dėstytoja pridūrė, kad tiek ji, tiek jos draugai dar mokydamiesi universitete sužinojo, kad Lietuva yra Rytų Europoje ir kad tai - krepšinio šalis.

Pedagogė iš Kinijos gimusi 1992 metais. Mums būtų įprasta manyti, kad jai yra dvidešimt treji. "Kinijoje žmogaus amžius skaičiuojamas kitaip. Kai vaisius dar motinos įsčiose, jis jau eina savo pirmuosius metus ir gimsta vienerių", - skirtumą nurodė V. Čuni.

Daugelis mano, kad yra gana sunku nuspėti azijiečio amžių, tapatybę ar tiesiog identifikuoti jį. "Asmeniškai man sudėtinga nustatyti europiečio amžių", - šmaikštavo kinų kalbos dėstytoja.

Paklausta nuomonės apie maistą, pokalbininkė nebuvo kategoriška, esą Lietuvoje esančių kinų restoranų ruošiami patiekalai - skanūs. Ji nepastebėjo, kad paruošimo būdas būtų itin pritaikytas lietuviškam skoniui ir skrandžiui.

"Daugelis vietinių Kinijos regionų turi skirtingus maisto ruošimo principus, todėl dėl šios priežasties negaliu kritikuoti Lietuvoje esančių restoranų",- teigė pašnekovė.

Deja, pasirinkimas maisto prekių parduotuvėse kinės nedžiugina. "Prekybos centruose pasigendu tam tikrų kiniškų prieskonių, nėra tokio didelio pasirinkimo žalių, taip mūsų mėgstamų daržovių", - pažymėjo V. Čuni.

Laikinoji Klaipėdos gyventoja yra kilusi taip pat iš uostamiesčio pavadinimu Dalian. Lietuvos uostamiestyje kinų kalbos dėstytoja jaučiasi jaukiai.

"Čia gražu ir tylu, tai žavi",- pasidalino savo mintimis V. Čuni.

Pašnekovės teigimu, žmonės Klaipėdoje yra šilti, atsipalaidavę, kilnūs, gal kiek nedrąsūs, ypač moksleiviai. Daugelis klaipėdiečių kalba angliškai ir noriai padeda iškilus sunkumams.

Pasiteiravus, kur šiuo metu ji apsistojusi, Vang sakė, kad gyvena nuomojamame bute kartu su kambario drauge lietuve.

"Neįsivaizduoju, kaip būčiau susiradusi būstą gyvenimui, jei ne Kalbų ir kultūrų centro direktorė Jūratė Derukaitė", - kad ieškant gyvenamosios vietos kilo sunkumų, pripažino V. Čuni.

Viešojo transporto klausimu rytietė buvo vienareikšmiška: "Esu patenkinta Klaipėdos viešuoju transportu, jis itin patogus." Kinę taip pat stebina itin greitas mobilusis internetas.

"Klaipėdoje gyventi man itin tinka, tik tikiuosi, kad rytojus bus geresnis nei ši diena", - kalbėjo vis dar adaptacinį laikotarpį išgyvenanti viešnia iš Kinijos.

Skaičiai

Migracijos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 39 980, Klaipėdoje - 4990 užsieniečių. Trečioji pagal dydį užsieniečių grupė yra Azijos valstybės piliečiai, beveik pusę jų (48,4 proc.) sudarė Kinijos gyventojai.
Europos migracijos tinklo duomenimis, užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, skaičius drastiškai mažėjo krizės metu, tačiau atsigaunant ekonomikai vėl ima trūkti darbuotojų. Jei trečiųjų šalių piliečiai ketina būti Lietuvoje iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, jiems pakanka vizos. Jeigu norima būti ilgiau, privaloma įsigyti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi. Ilgalaikiam gyvenimui, paprastai pragyvenus 5 metus, galima įsigyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.