Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete visoje Lietuvoje studijų programų skaičių siūloma mažinti daugiau nei perpus - nuo 1 800 iki 700.
Argumentuojama, jog studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.
Išliks du universitetai
Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą, į Vilniaus universitetą įsilietų Mykolo Riomerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas taptų Vilniaus universiteto dalimi.
Kaune norima sukurti naują Kauno universitetą, kurį sudarytų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.
Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Klaipėdos universitetas (KU) taptų universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse. Beje, uostamiestyje siūloma palikti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir Klaipėdos valstybinę kolegiją. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.
Planas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018-ųjų rugsėjį priimti studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Pradėjus pokyčius kitąmet, 2022 metais buvusių Šiaulių, Mykolo Riomerio universitetų studentai gautų Vilniaus universiteto diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai - Kauno universiteto.
Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas bei ES struktūrinių fondų investicijas.
Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams.
Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.
Būtina specializacija
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas Ramojus Reimeris sakė, jog darbo grupė daug diskutavo apie Klaipėdos universitetą.
"Vertinome regiono ekonomines realijas, studentų skaičių, universiteto raidą. Toliau veikti taip, kaip iki šiol, KU institucijai pavojinga. Darbo grupės nuomone, jis negali išlikti kaip plataus profilio universitetas, o turėtų gryninti savo veiklą", - pažymėjo pašnekovas.
Darbo grupės rekomendacija būtų sieti universiteto studijas su Klaipėdos ekonominiu profiliu. Tai, anot R. Reimerio, reiškia, jog siūloma stiprinti studijas, susijusias su inžinerija, transportu, uosto veikla, informacines technologijas.
Kitos specialybės - kitiems universitetams
"Mūsų nuomone, KU turėtų atrasti save kaip technologijų universitetą. Vienareikšmiško atsakymo dėl menų, ugdymo, socialinių, humanitarinių studijų šiandien nėra, tačiau tie fakultetai, kurie vykdo socialinius, humanitarinius ir kitus mokslus, neturi perspektyvos veikti savarankiškai ir tvariai.
Jeigu universitetas ar akademija akcentuotų technologijų kryptį, tas studijas, kurios susijusios su socialiniais, humanitariniais ir kitais mokslais, galėtų teikti kitų universitetų fakultetai Klaipėdos mieste arba gali būti siūlomos kartu su kitais universitetais. Menų specialybes galėtų rengti Menų akademija arba universitetas, kurį mes siūlome turėti vieną, bet stiprų, sujungus Vilniaus dailės akademiją ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją", - pateikė pavyzdį R. Reimeris.
Edukologijos neliks?
Pašnekovas išreiškė abejonę dėl edukologijos studijų ateities uostamiestyje.
"Pedagogikos studijos, mūsų manymu, galėtų turėti du reikšmingus centrus Vilniuje ir Kaune, o Šiaulių universitetą jungtume prie Vilniaus institucijos. Nežinau, ar Klaipėdai būtų reikalingas atskiras Pedagogikos fakultetas ar centras, nes jis dubliuotų kitus universitetus Lietuvoje.
Klaipėdoje reikėtų sukurti kai ką stipraus, ko neturėtų kiti plataus profilio universitetai ir taip sukurti traukos centrą. Tai pasiekti įmanoma tik pasirinkus konkrečias sritis", - darsyk pakartojo darbo grupės atstovas.
Laikosi klasikinio universiteto idėjos
KU rektoriaus prof. Eimučio Juzeliūno manymu, darbo grupės pranešimas yra logiškas ir atitinka Klaipėdos universiteto suformuluotą viziją.
"Mes Klaipėdoje norime matyti nepriklausomą universitetą su jūrinių mokslų ir technologijų specializacija, tačiau tai nereiškia, kad apsiribosime jūriniais reikalais.
Numatome vystyti ir socialinius, humanitarinius mokslus, ir menai turėtų likti Klaipėdoje. Kokio formato, apimties ir kokybės bus šios studijos - kitas klausimas, tačiau jos yra svarbios norint harmoningą regioną vystyti", - pažymėjo rektorius.
"Savęs nematome"
Vytautas TETENSKAS, Klaipėdos universiteto Menų akademijos dekanas
Darbo grupės pasiūlymą komentuoti sunku, nes nematome jame savęs. Jeigu siūloma KU padaryti technologijų universitetu, jame liks tik jūrinės specialybės, kurias studijuoja ne daugiau nei 1 000 studentų. Ar gali universitetas egzistuoti su tokiu skaičiumi studentų? Kur tuomet dings socialiniai, humanitariniai mokslai, edukologijos specialybės, Sveikatos fakultetas? Pasiūlytame projekte apie tai nekalbama.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovai pateikė siūlymą jungtis su mūsų akademija. Mes pateikėme savo vizijas raštu ministerijai. Darbo grupės pateiktame projekte Lietuvos teatro ir muzikos akademiją siūloma jungti su Lietuvos dailės akademija. Be to, menai yra ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune. Ar visi bus sukelti į vieną Menų akademiją - paaiškinimo nėra. Gal tai reiškia, kad Klaipėdos ir Kauno menai lieka už borto? Viskas kol kas atrodo juokingai.
Abejoju, ar verslininkai gali ir turi spręsti aukštojo mokslo problemas. Kodėl darbo grupėje nėra aukštųjų mokyklų atstovų, apskritai mokslo žmonių? Tokios reformos turi būti labiau išdiskutuotos. Pagaliau, nesvarbu, kam mes priklausysime, svarbu, kad nebūtų išdraskyta šita šventovė, kuri tiek metų tarnavo ir pakėlė ant kojų Klaipėdos kultūrą. Kai aš atvažiavau 1975 metais į Klaipėdą - ji buvo jūreivių ir pramonės miestas, kuriame kalbos apie kultūrą nebuvo.
"Situacija labiau palanki nei grėsminga"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Manau, kad projekte siūloma situacija Klaipėdai yra labiau palanki nei grėsminga, kaip atrodė iš pradžių. Manau, kad ji pateikia Vyriausybės poziciją dėl Klaipėdos kaip technologinio universiteto ateities. Tai, mano manymu, jau yra garantas Klaipėdos universitetui kaip institucijai. Taip pat džiaugiuosi, kad siūloma palikti Aukštąją jūreivystės ir Klaipėdos valstybinė kolegijas.
Klaipėdai darbo grupė nurodo kryptį, tačiau į turinio gelmes kol kas nėra neriama. Dėl turinio bus diskutuojama Seime. Tada mes pamatysime tikrąjį reformos pavidalą ir jis gali labai stipriai pakisti nuo dabar pristatytos idėjos. Nėra išaiškinimo, kaip technologiniame universitete atrodys humanitariniai, socialiniai ir kiti su technologijomis nesusiję mokslai. Kol paaiškinimo nėra, kol juodu ant balto neparašyta, negaliu ir komentuoti. Iš to, kas pasakyta, grėsmę matau Menų akademijai, kad ji gali būti atplėšta nuo Klaipėdos ir sujungta į vieną Menų akademiją, kurioje dailės, teatro ir muzikos specialistai visoje šalyje būtų rengiami tinkliniu principu.
INFORMACIJA
Darbo grupė
Pertvarkos planą parengusią darbo grupę sudaro: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė (darbo grupės vadovė), Lietuvos studentų sąjungos atstovas Paulius Baltokas, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, UAB "Lietuvos energija" valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Dalius Misiūnas, UAB "Visionary Analytics" direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas Ramojus Reimeris, asociacijos "Investors' forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, asociacijos "Žinių ekonomikos forumas" vadovas Arminas Varanauskas, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
INFORMACIJA
Premjeras: "Prievartos nebus"
Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina premjeras Saulius Skvernelis.
"Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis. (...) Tikrai mus nėra svarbu, kas su kuo jungiasi, bet nesikeisti natūraliai nebus galima", - sakė premjeras vakar po valdančiosios koalicijos frakcijų posėdžio, kuriame pristatyta siūloma aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
Pasak S. Skvernelio, universitetus konsoliduotis vers pasikeitusi finansavimo tvarka, kuomet su universitetais bus sudaromos sutartys, kokius specialistus jos rengia keleriems metams į priekį numatant atitinkamą finansavimą, kiti faktoriai.
"Mes pakeičiame aukštųjų mokyklų finansavimą, darome sutartis su aukštosiomis mokyklomis, skatiname tiriamąjį mokslo darbą, keliame dėstytojų kvalifikaciją, skatiname ir optimizuojame aukštųjų mokyklų valdymą ir turtą, nustatome kartelę, kurią turi atitikti būsimas studentas, ir visi tie pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti šitiems reikalavimams, konsoliduotis", - kalbėjo premjeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą