Kova su rūkančiu jaunimu: didinti baudas ar įrengti rūkyklas?

Neapsikentusi gyventojų skundų dėl aplinkinių namų laiptines ir teritorijas rūkalais smardinančių gimnazistų Klaipėdos "Žemynos" gimnazijos direktorė svarsto, kad atėjo metas gimnazijose įrengti rūkyklas, kur galėtų legaliai nuodytis pilnametystės jau sulaukę gimnazistai. Mat nei dabartinė tvarka, draudžianti rūkyti mokykloje ir jos teritorijoje, nei pačių pedagogų ar policijos pareigūnų organizuojamos paskaitos bei reidai, nei prasižengėliams skiriamos piniginės baudos esą neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

"Tai tarsi kova su vėjo malūnais", - pritaria ir kitų gimnazijų vadovai. Tačiau legalioms rūkykloms mokyklose pritaria ne visi. Svarstoma, kad geriau reikėtų didinti baudas.

"Girdėjau, kad kai kuriose užsienio šalyse už numestą nuorūką reikia sumokėti 1 000 eurų", - tokiu pavyzdžiu siūlo sekti Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba.

"Kaip zonoje"

Praėjusią savaitę "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė atliko eksperimentą - kol nesibaigė pamokos, gimnazijos duris laikė užrakintas.

"Atrodė, tarsi būtume zonoje. Pertraukų metu vestibiulyje būriavosi minia įniršusių gimnazistų, kurie buvo pasiryžę nušluoti iš kelio visus, kas tik jiems sukliudys išeiti į lauką parūkyti. Vienas net tvojo prie durų stovėjusiai medicinos seselei per rankas. Girdėjosi replikos, esą tereikia pastumti mus stovinčias prie durų ir nulėksime..." - pašiurpusi nuo moksleivių elgesio pasakojo R. Podoliankienė.

Po tokio direktorės bandymo kovoti su aplinkinius gyventojus iš kantrybės vedančiais jaunaisiais rūkaliais "Vakarų ekspreso" redakciją pasiekė įtūžusios gimnazistės laiškas, raginantis pasidomėti, ką gi direktorė sau leidžia. Esą kur gi tai matyta, kad pertraukų metu moksleivių neišleidžia iš mokyklos, ir kas būtų, jei mokykloje kiltų gaisras, o durys užrakintos?

"Jau seniai supratau, kad kovoti su moksleivių rūkymu - bergždžias reikalas. Tiesiog šitaip mes bandėme padėti apsaugoti aplinkinių namų gyventojus nuo nekultūringų mokinių", - paaiškino mokyklos direktorė.

Pasak jos, kadangi pagal galiojančią tvarką rūkyti negalima nei švietimo įstaigoje, nei 50 metrų atstumu nuo mokyklos pastato, vyresnieji, kuriems jau 18-19 metų, rūko ir spjaudosi čia pat už mokyklos tvoros ant šaligatvio, o mažesnieji bėga į kiemus, laiptines.

"Žmonės į mane kreipiasi ir raštiškai, ir skambina, ateina ir su riksmais, esą kaip mokykla negali susitvarkyti su savo mokiniais. O ką mes galime padaryti? Prevencinės priemonės - filmai ir vaizdai su nuo rūkymo suirusiais plaučiais - jų neveikia. Gražios kalbos, deja - taip pat", - apgailestavo R. Podoliankienė.

Esą ką ir kalbėti, kai ir patys gimnazistų tėvai, išgirdę, dėl ko direktorė nori pasikalbėti, atšauna: "Ne iš tavo kišenės rūko."

Situacija išties dviprasmiška. Rūkyti nedraudžiama jau nuo 18 metų, o pagal vidurinio ugdymosi programą mokiniai gimnazijose gali mokytis iki 21 metų.

"Praktiškai visi mūsų 12-okai yra perkopę 18 metų, jie baigia mokyklą jau būdami 19-os, tad aš neturiu teisės jiems uždrausti rūkyti. Beje, šitas potvarkis, draudžiantis mokyklos teritorijoje rūkyti, neveikia nė vienoje pasaulio šalyje ir taip neturėtų būti. Jei pas mus būtų leista elgtis taip, kaip mačiau Vakarų Europoje - pastatyčiau urną prie mokyklos laiptų ir tie, kuriems jau sukako 18 metų ir tėvai neprieštarauja, galėtų ramiai rūkyti. Tuomet jie ir gyventojų neterorizuotų, ir policijai būtų lengviau rūkančius pakampėse mažesniuosius sugaudyti. Kai vyresniesiems nereikėtų slapstytis, galbūt nebebūtų tiek šiukšlinama", - svarstė "Žemynos" gimnazijos direktorė.

Yra ir kita bėda - vyresnieji cigaretes pardavinėja mažiukams. Direktorė sakė anksčiau iš žemesnių klasių moksleivių girdėjusi, kad už vieną cigaretę vyresnieji prašydavo 1 lito.

"Kai tėvai piktinasi, kad šalia esančiose parduotuvėse "žaliašvarkiams" parduodami rūkalai, pardavėjos atšauna, kad jos neturi kito pasirinkimo, nes tie "žaliašvarkiai" gimnazistai parodo pilnametystę patvirtinantį dokumentą", - atsiduso R. Podoliankienė.

Direktorė svarstė, kad pagrindinė problema yra ta, jog dabar mokiniai jaučiasi nebaudžiami. Esą, kas iš to, kad juos rūkančius pagauna policija. Sumoka 14 eurų baudą ir rūko toliau. Jei jie turi pinigų brangiai kainuojančioms cigaretėms, tokios baudos tikrai neatgrasys jų nuo rūkymo.

"Kita vertus, ne mes išmokėme juos rūkyti, ne mes ir atpratinsime nuo to žalingo įpročio, jei jie namuose rūko susėdę kartu su tėvais. Tik norisi apginti gyventojus. Patariu jiems viena - kviesti policiją. Bet žmonės bijo. Kiemsargė bandė pasakyti kažką - jie trenkė taip, kad ji krisdama prasiskėlė galvą, bet kai raginu ją kreiptis į policiją - bijo. Kita gyventoja žadėjo atnešti nuotraukas, kur užfiksuoti rūkantys mūsų gimnazistai, bet taip ir nebeatėjo", - pasakojo R. Podoliankienė.

Daugėja rūkančių mergaičių?

"Mes jau irgi visus kovos etapus praėjome. Ir mokyklą rakinome, ir patys paskui rūkančius moksleivius bėgiojome. Tačiau panašu, kad efektyviausia priemonė, kai vienas ar kitas įkliūna į rankas policijos pareigūnams", - antrino "Aukuro" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Mockapetrienė.

Pasak jos, šios gimnazijos situacija dėkinga tuo, kad nereikia klausytis nepatenkintų aplinkinių namų gyventojų priekaištų, mat gimnazistai paprastai rūko už mokyklos teritorijos esančiame takelyje.

Konkrečią moksleivių rūkymo vietą žino ir "Vėtrungės" gimnazijos direktorius Ramvydas Juška.

"Vyresnieji gimnazistai, kurie jau turi 18 metų, dažniausiai rūko už mokyklos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten jie pasistato savo automobilius, sykiu ir parūko. Jei pamato mane ateinantį, paprastai rūko net neišlindę iš automobilio. Pavasarį įduodu į rankas šluotą ir liepiu susitvarkyti tą teritoriją - tai gana nebloga prevencinė priemonė", - pasakojo R. Juška.

Visgi direktorius nenorėjo sutikti, kad gimnazistų rūkymas esanti didžiulė bėda. Jo žiniomis, kaip tik 70 proc. moksleivių sportuoja ir renkasi sveiką gyvenimo būdą.

"Beje, aš pastebiu, kad mergaitės rūko dažniau nei berniukai", - minėjo R. Juška.

Dėl dažniau, nei, tarkim, buvo prieš 20 metų, dailiosios lyties atstovių rankose smilkstančios cigaretės neramu ir Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui S. Ruibai.

"Ši problema tik gilėja. Ką ir kalbėti, kai girdime apie tai, kad vaikai pradeda rūkyti jau pirmoje klasėje. Tik baigia darželį ir griebiasi cigaretės. Mokykla gali tik kalbomis auklėti, bet, panašu, kad tos kalbos nebeveikia", - apgailestavo S. Ruiba.

Direktorius svarstė, kad yra vienintelis kelias - griežtinti ir didinti baudas.

"Policijai jau yra suteiktas įrankis, bet panašu, kad baudos yra ženkliai per mažos", - kalbėjo S. Ruiba.

Jis nepalaikė idėjos pilnametystės sulaukusiems gimnazistams mokyklų teritorijose įrengti rūkyklas. Esą švietimo įstaiga tikrai ne ta vieta, kur būtų galima plėšti dūmą.

"Jeigu nori - tegul rūko namuose su tėvais", - replikavo pats šio žalingo įpročio neturintis S. Ruiba.

Policija gaudo ir gaudys

Nors į šią kovą su vėjo malūnais įsitraukusi ir policija, nepilnamečiai toliau piktnaudžiauja tiek tabako gaminiais, tiek alkoholiu. Vien šių metų spalį Klaipėdos apskrityje vykdytų prevencinių priemonių metu jauniesiems rūkaliams buvo surašytas net 181 administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lapkritį ir gruodžio pirmosiomis dienomis kiek mažiau - 39.

"Nepilnamečių specialistės nors kartą per savaitę atlieka planinius patikrinimus. Būna ir kuriozinių atvejų. Sučiupti mažieji rūkaliai aiškina, kad jie nieko nepažeidė, nes sąžiningai nužingsniavo nuo mokyklos 50 žingsnių, taigi tarsi rūko jau ne mokyklos teritorijoje, bet pamiršta, kad nepilnamečiams iš viso draudžiama rūkyti. Kiti išdidžiai išsitraukia asmens dokumentą, siekdami įrodyti, kad jie jau pilnamečiai. Bet vis tiek gauna baudą už tai, kad rūko už mokyklos tvoros, kuri nuo mokyklos pastato nutolusi vos 10-20 metrų", - pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė.

Pasak pareigūnės, daugiausia pričiuptų moksleivių - 15-17 metų amžiaus. Šešiolikos nesulaukusių vaikų tėvų ar globėjų laukia baudos nuo 14 iki 28 eurų. 16-18 metų moksleiviai už savo prasižengimą turi atsakyti patys ir taip pat sumokėti nuo 14 iki 28 eurų. Per metus įkliuvus pakartotinai tenka mokėti nuo 28 iki 86 eurų. A. Vaičekauskienė priminė, kad už rūkalų perdavimą nepilnamečiams laukia nuo 72 iki 140 eurų baudos.

"Nežinau, ar padidinus baudas kas nors iš esmės keistųsi. Galbūt tik mažėtų šeimų biudžetai. Juk už vairavimą išgėrus numatytos nemažos baudos, o kai kuriems, jau suaugusiems, piliečiams vis tiek kyla noras šitaip elgtis. Tad ką kalbėti apie vaikų sąmoningumą", - kalbėjo A. Vaičekauskienė.

Gyventojus, kurie piktinasi dėl to, kad jaunieji rūkaliai okupuoja jų laiptines ir kiemus, ji ragino nebijoti sudrausminti moksleivių, prireikus iškviesti policiją.

"Iš patirties galiu pasakyti, kad į tas laiptines, kur jaučiamas gyventojų pasipriešinimas, rūkaliai paprastai antrą kartą neina. Tiesiog nereikėtų to toleruoti", - ragino būti pilietiškais policijos pareigūnė.

"Rūko ne todėl, kad tai madinga"

Laura MASILIAUSKAITĖ, Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorė
Kodėl moksleiviai rūko? Sunku pasakyti. Tai tikrai nėra madinga, bet ir nėra smerktina tarp bendraamžių. Juk rūkantis žmogus dėl to netampa blogesnis. Didžiausią žalą jis daro sau pačiam.
Girdėtuose teiginiuose, kad mokiniai rūko dėl to, kad dabar labai dideli mokymosi krūviai, todėl jie šitaip kovoja su stresu, galbūt ir yra dalis tiesos. Mokymosi krūviai net ir nuosekliai mokantis yra didžiuliai, verčiantys prie knygų sėdėti ir naktimis. Įtampa, nuovargis ir stresas - nuolatiniai moksleivių palydovai. Tačiau rūkymas tikrai nėra tinkamiausias būdas kovoti su stresu. Galbūt pakaktų 10 kartų giliai įkvėpti, ir pavyktų ne ką blogiau nusiraminti?
Manau, kad šiuo metu vienintelė išeitis - dar labiau didinti baudas rūkantiems moksleiviams. Galbūt tuomet ir šeimoje vyks prevenciniai pokalbiai, jei tėvai turės gerokai pakratyti piniginę. Aš palaikau ir gėdinimo taktiką, kai tokie prasižengimai viešinami, aptariami kartu su tėvais. Ypač ji veiksminga žemesnių klasių moksleiviams.
Tikrai nepalaikyčiau tos minties, kad prie mokyklų reikėtų įrengti rūkyklas. Juk tai būtų tarsi žalingų įpročių propagavimas. Kokį pavyzdį jie rodytų mažiesiems? O būtų dar geriau, jei vienoje rūkykloje kartu rūkytų mokiniai ir mokytojai. Visiškas absurdas. Mokyklos kaip tik turi propaguoti sveiką gyvenseną. Manau, kad žemesnėse klasėse veiksmingos ir drastiškos priemonės - pavyzdžiui, vaizdinės medžiagos, kas darosi su rūkalių plaučiais, demonstravimas. Be to, viskas turėtų prasidėti nuo šeimos.

Informacija

"Eurobarometro" tyrimo "Požiūris į tabako gaminius ir elektronines cigaretes" duomenimis, Lietuvoje rūko 30 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių - 5 proc. daugiau nei Europos vidurkis. Tradiciškai daugiau rūko vaikinai (38 proc. Lietuvoje, 31 proc. Europoje), Lietuvos merginos rūko mažiau nei kitos europietės (16 proc., Europoje - 22 proc.).

Reidas

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policija atlikę reidą sučiupo 5 jaunuolius, kurie rūkė švietimo įstaigos teritorijoje. Taip pat sureaguota į gyventojų skundą, kad Janonio g. 14 kieme nuolat rūko ir šiukšlina Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos studentai. "Gyventojai neapsikentę net kibirą nuorūkoms vidury kiemo pastatė. Nuvykę į vietą iš tikrųjų radome ten rūkančius studentus. Nors jie ir pilnamečiai, visi iškviesti pas policijos pareigūnus profilaktinio pokalbio", - vakar sakė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.