Laikmečio realijos glumina pirmokų tėvus

Kita vertus, su tokia realybe kai kuriems pirmokėlių tėvams yra gana sunku susitaikyti.

"Vaikui stresas"

Septynmečio klaipėdiečio mama Karina nustebo, kai sužinojo, jog šiemet mokyklą pradėjęs lankyti jos sūnus spalį jau turėjo rašyti diktantą.

"Pasirodo, mano nuomonė apie mokyklą buvo absoliučiai klaidinga. Aš įsivaizdavau, kad mokytojas išmokys vaikus rašyti, skaityti, skaičiuoti. Nepraėjo nė du mokslo metų mėnesiai, o vaikas jau turi pats mokėti rašytinėmis raidėmis rašyti žodžius. Mane tai stebina. Žinoma, vaikui stresas. Ypač jei jis mato, kad mokytoja kitus vaikus, kurie į mokyklą atėjo labiau pasiruošę, giria, o jo - niekada", - pasakojo Karina.

Mama svarstė, ar tik jos vaiką ugdanti mokytoja tokia reikli, ar iš tiesų dabar švietimo programos taip sudarytos, kad į pirmą klasę vaikai turi ateiti turėdami tvirtus skaitymo ir skaičiavimo pagrindus.

"Žinote, ko aš labiausiai pasigendu šitoje supuvusioje švietimo sistemoje? Kad būtų nors viena pamoka gyvenimo pagrindų, kur vaikai kalbėtų apie savo pareigas. Dabar pas mus yra tik dalykinis spaudimas ir lenktyniavimas, kuris greičiau išmoks skaičiuoti, skaityti. Vaikų asmenybės sugniuždomos čia ir dabar", - savo pastebėjimais dalijosi pirmokėlio mama.

"Draugės - geresnis"

Iš tiesų mažamečius vaikus auginantiems tėvams dažnai iškyla dilema, ko ir kiek mokyti ikimokyklinuką. Viename populiariame interneto portale mamytės aršiai diskutuoja tarpusavyje dėl to, kelerių metų vaikas jau turėtų skaityti.

Štai viena mamytė giriasi, kad jos vaikas visas raides jau puikiai pažįsta, nors jam dar tik 2 metukai. Kita džiūgauja, kad jos trimetė dukra net laikraščius skaito.

"Maniškis 4,5 metų moka skaičiuoti iki 5, spalvas pagrindines pažįsta, piešia neblogai, šneka irgi daug, kuris gyvūnas kaip sako irgi labai gerai žino... Bet, va, draugės 4 metukų vaikas moka jau ir kelias raideles, ir skaičiuoja iki septynių", - apgailestauja kita.

NESPAUSTI. Tėveliams patariama nepersistengti. Jei pats vaikas smalsus ir domisi - žinoma, galima jį mokyti raidžių ir skaičių, tačiau kitu atveju galima pridaryti ir žalos.

"Mano sūneliui jau 5,5 metų, bet jis tik kelias raides pažįsta. Jis ne tik raidžių nemoka, bet ir skaičių nepažįsta, spalvų... Labai liūdna, nes kitais metais jau eis į paruošiamąją klasę, nenoriu, kad vaikui būtų pritaikyta spec. programa. Noriu, kad vaikas būtų toks, kaip visi, neišskirtas", - nusivylimo savo vaiko pasiekimais neslepia dar kita mamytė.

"Mano nuomonė labai kategoriška šiuo klausimu - nemokyti. Kai eis į mokyklą, ten ir išmoks. Nereikia skubinti įvykių. Juk ne šiaip sau sugalvota, kad būtent nuo 7 metų vaikas eina į mokyklą, ar ne?" - protina mamas ketvirtoji.

Reikalavimai - minimalūs

Vieni pradinių klasių mokytojai taip pat pažymi, jog tai, kad dabar vaikai į mokyklą ateina labai gerai paruošti, yra tėvų lenktyniavimo tarpusavyje rezultatas. Antri tikina, kad daug kas priklauso nuo darželio, nes vienur vaikus paruošia labai gerai, kitur - prasčiau. Kiti svarsto, kad dabar tiesiog tokie laikai, kai vaikai darosi vis imlesni ir visko išmoksta daug anksčiau, nei jų tėveliai vaikystėje.

Ypač tose mokyklose, kurios vadinamos prestižinėmis, esą itin retas atvejis, kad vaikas į pirmą klasę ateitų nemokėdamas skaityti.

"Kadangi mūsų mokykla yra meninės pakraipos, tad priimant vaikus vykdoma atranka. Tačiau tikrai nėra reikalavimo, kad vaikas mokėtų skaityti. Tiesiog stebime, ar vaikas orientuojasi aplinkoje - kur kairė, kur dešinė, ar turi suvokimą, kur gyvena. Man dar labai svarbu, kad rankelė būtų išlavėjusi, galėtų nukirpti ar sulenkti popieriuką, spalvintų nuo linijos iki linijos. Kadangi jau vykdoma atranka, patys tėvai pasistengia, kad vaikas dar ir skaityti mokėtų", - pasakojo Vydūno vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Audrutė Urbonavičienė.

Pasak jos, iš dabartinių jos auklėjamų pirmokėlių 20 jau laisvai skaito, o likę 5 dar skaito skiemenimis.

"Sunkiausia, jei į pirmą klasę susirenka labai skirtingo lygio vaikai. Žinoma, mokymas yra diferencijuotas, tačiau, kai klasėje tiek daug mokinių, sunku visiems skirti vienodai dėmesio. Tad jei nemokančių skaityti mažuma - daugumai nuobodu klausytis, kaip nemokantys "šlebezavoja", - pastebėjo mokytoja.

A. Urbonavičienė patikino, kad pagal ugdymo programas spalio mėnesį pirmokams jau yra numatytas diktantas, tačiau jis yra nesudėtingas - reikia iš klausos parašyti tas rašytines raides, kurių jau mokėsi mokykloje. Galbūt kai kurias raides sujungti.

"Mes jau ir nosinių raidžių mokomės", - pastebėjo mokytoja ir pridūrė: "Dabar juk technikos amžius, viskas vyksta labai greitai ir vaikai yra labai imlūs."

Kartais būna daugiau bėdos

"Tegul tėveliai nusiramina - reikia tik pusės metų pirmoje klasėje ir visi vaikai puikiai skaito ir skaičiuoja, todėl tikrai nereikia persistengti, kol vaikai dar yra darželinukai. Nes kitą kartą tėvai, neturintys pedagoginio išsilavinimo, patys moko vaikus ir pridaro daugiau bėdos nei naudos - vaikams tenka visko mokytis iš naujo. Pavyzdžiui, kaip rašyti raides", - pastebėjo Tauralaukio progimnazijos pradinių klasių mokytoja Raimonda Zaicienė.

15 metų mokykloje dirbanti pedagogė pastebėjo, kad anksčiau vaikai būdavo kur kas nuoširdesni, o dabar esą viršų ima agresija.

Pasak jos, tie vaikai, kurie lanko darželius, paprastai ateina gerai paruošti, kiek kitokia situacija su vaikučiais, kurie į mokyklą ateina tiesiai iš namų.

"Žinote, mokytojui kitą kartą būtų geriau, jei visi vaikai ateitų nemokėdami skaityti, nes kai jų lygiai labai skiriasi, pirmais mėnesiais labai sunku dirbti. Bet stengiamės, kad nė vienas vaikas nesijaustų nevykėlis. Ir tėvai turėtų dažniau savo vaikus padrąsinti bei už kiekvieną, nors ir mažą pasiekimą paskatinti. Tačiau tikrai visada prašau tėvų, kad jie neperspaustų savo vaikų, geriau viskas palaipsniui. Pastebiu, kad tose šeimose, kur tėveliai savo mažamečiams vaikams skaito pasakas, vaikai ir užaugę mėgsta knygą, tačiau kai patys tėvai mieliau žiūri televizorių, o mažametį vaiką verčia mokytis skaityti, kad galėtų pasipuikuoti prieš kitus, atrodo nekaip", - pastebėjo mokytoja.

Jai pritarė ir Vydūno vidurinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Teresė Meškinienė, pati daugelį metų dirbusi pradinių klasių mokytoja. Pedagogė mano, kad tėvai neturėtų sielotis, jei jų vaikas baigdamas darželį dar nemoka skaityti ar skaičiuoti.

"Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad nebūtinai tie vaikai, kurie ateina jau viską mokėdami, visą laiką ir būna pirmieji. Dažnai būna ir taip, kad tas vaikelis, kuriam pirmoje klasėje rankelė drebėjo, kol lazdelę nubrėždavo, ir nė vienos raidės nepažinojo, trečioje klasėje vienas pats Šapokos istoriją studijuoja. O tam, kuris atėjo viską mokėdamas, greitai pasidarė nebeįdomu mokytis ir nieko nepasiekė. Mano nuomone, vaikas į mokyklą turi ateiti turėdamas tam tikrų socialinių įgūdžių - mokėti bendrauti, laikytis higienos reikalavimų, o skaityti ir rašyti išmoks mokykloje", - sakė T. Meškinienė.

"Žinios nėra vienintelis rodiklis"

Jolanta NAVICKIENĖ, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė

Mūsų įstaiga susiduria su tėvais, kurie nori, kad jų vaikas kuo anksčiau pradėtų lankyti mokyklą. Nors mes jiems sakome, kad vaikas nėra tam subrendęs, jie vis tiek jį muštruoja. Tėvai dažnai nenori suvokti, kad vaiko žinios nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį galima nustatyti vaiko brandą. Juk mokykloje svarbu ir tai, kaip vaikas emociškai subrendęs, ar jis galės išlaikyti dėmesį, išsėdėti pamokoje ir taip toliau.

Tėvų motyvai įvairūs - esą jie patys arba vyresnės jų atžalos pradėjo anksčiau lankyti mokyklą, todėl nori, kad ir mažylis neatsiliktų. Tačiau niekas negali įvardinti, kokia bus tokio persistengimo kaina, nes niekas nėra atlikęs tyrimų, kokią įtaką tai turėjo žmogaus gyvenimui. Tačiau net neabejoju, kad rizika sugadinti vaikui gyvenimą yra daug didesnė nei nauda. Na, jis baigs metais anksčiau mokyklą, ir kas iš to? Gal jis bus labiau pavargęs nei kiti jo klasiokai, nes fiziškai jis jaunesnis. O gal jis persitempė ir jam viskas jau nebeįdomu?

Deja, gyvename konkurencinėje visuomenėje. Konkuruojame visur patys ir tai perduodame savo vaikams. Vos tik vaikas gimsta, tėvai jau svarsto, kuriame universitete jis studijuos. Sustabdyti šį procesą labai sunku, kol nesuvoksime, kad šitaip mes kenkiame tik patys sau, nes gyvename prieštaravimų pasaulyje, amžinai įsitempę.