Laisvės kovos - nepamirštos

Klaipėdos universiteto studentės Brigita Barkauskaitė ir Julija Monika Toleikytė bei kretingiškiai Aurelija Simukaitytė, Artūras Macius ir Tomas Tamašauskas ėmėsi išskirtinio projekto - surinkti ir visuomenei pateikti medžiagą apie Kardo rinktinės partizanus, veikusius Kretingos rajone. "Atiduok Tėvynei, ką privalai!" - tokiu šūkiu bendraamžius prisijungti prie veiklos kviečia pilietiški jaunuoliai.

Trūksta informacijos

"Kretingos jaunimas neturi tinkamų galimybių susipažinti su laisvės kovų paveldu Kretingos krašte. Jaunimas negali visokeriopai įtvirtinti žinių apie rezistenciją, nes nėra galimybių realiai išvysti bei įsivaizduoti, kaip vyko pasipriešinimas okupacijai. 67 proc. Kretingos jaunimo yra žemo pilietinio aktyvumo. Šviečiant jaunimą apie partizanų veiklą, skatinant jų žūties ir kovų vietų lankymą, diskusijas, sukūrus laisvės kovų lankytinų vietų sąrašą su išsamia informacija, kas ten įvyko ir kaip ten nuvykti, jaunimo pilietinis aktyvumas padidėtų", - įsitikinę projekto rengėjai.

Pasak projekto vadovės B. Barkauskaitės, šaulių studentų korporacijos "SAJA" Klaipėdos skyrius dar 2013 metų rudenį norėjo aplankyti Kardo rinktinės partizanų kautynių, žuvimo, bunkerių vietas, jas aptvarkyti ir uždegti žvakutes prieš lapkričio pirmąją.

"Peržiūrėję internete teikiamą informaciją buvome nustebę. Informacijos išties mažai, tikslių bunkerių koordinačių nėra, paprastam žmogui sunku susiorientuoti, o miškų žemėlapių pagal kvartalus internete nėra, - prisiminė pokalbininkė. - Vieno iš bunkerių likučių mes iš pirmo karto net patys neradome, nors orientacinių žinių tikrai turime. Radę buvusio bunkerio vietą pamatėme duobę, mažą paminklą, bet jokios informacijos, kas vyko toje vietoje, nebuvo."

Pasak B. Barkauskaitės, vėliau bandant ieškoti kitų svarbių vietų, situacija buvo panaši, tad buvo nuspręsta rengti projektą, kurio tikslas būtų surinkti informaciją apie Kardo rinktinės partizanų veiklą, bunkerius, žūties vietas.

"Kitas šio projekto žingsnis - 6 stendų parengimas pasirinktose vietose, nuorodų į įsimintinas vietas pagaminimas ir įrengimas, aplinkos sutvarkymas. Įgyvendinę šiuos uždavinius visą surinktą informaciją pateiksime Kardo rinktinės partizanų svetainėje", - pasakojo B. Barkauskaitė.

Ieško liudininkų

Savo krašto istorija besidomintys jaunuoliai ieško žmonių, galinčių papasakoti Kretingos rajone veikusių partizanų gyvenimo istorijas, pasidalinti priminimais apie laisvės kovų laikmetį.

"Informaciją apie partizanavimą padeda rinkti iniciatyvinė grupė - studentė šaulė J. M. Toleikytė, moksleivis A. Macius, studentė A. Simukaitytė, geodezininkas-matininkas T. Tamašauskas. Projektui įpusėjant vis prisijungia naujų savanorių, kiekvienas iš jų turi savo specifinę sritį - objektų fotografavimas, vaizdų filmavimas, rėmėjų paieška, žemėlapio sudarymas. Įvairia informacija pasidalina vietiniai gyventojai, kurie su mielu noru mus kviečia į svečius ir padeda prisiminti blėstančią istoriją", - sakė projekto vadovė.

Vis dėlto kol kas dideliu entuziastų skaičiumi projektas pasigirti dar negali.

"Turime branduolį žmonių, kurie atlieka pagrindines funkcijas, tačiau projekto dalyviais galime įvardinti visus, kurie prisideda - mūsų rėmėjus, taip pat žmones, kurie dalinasi informacija, pasakojimais, liudijimais apie partizanus, jų gyvenimą, kovas. Taip pat ir tie, kurie domėsis surinkta informacija interneto erdvėje ar apsilankys aprašytose vietovėse. Taigi iš tikrųjų projektą sudaro daugybė žmonių, kurie leidžia įgyvendinti mūsų idėją - išsaugoti istoriją", - tvirtino J. M. Toleikytė.

Kelsis ir kitur

Pasak pokalbininkių, projektą pradėjus šių metų kovą, jį tikimasi užbaigti rugsėjį - kad į mokyklos suolą sugrįžę moksleiviai ar kiti susidomėję žmonės jau galėtų aplankyti įamžintas vietas, kuriose bus ir stendai, ir nuorodos, ir sutvarkyta aplinka.

Tačiau, B. Barkauskaitės teigimu, svarstoma neapsiriboti vien tik šiuo projektu.

"Būtų tikslinga tokią veiklą padaryti nuolatinę. Šio projekto pabaiga - rugsėjo mėnesį, tačiau planuojame ir tikimės, kad idėja tęsis, galbūt įsitrauks ir kiti rajonai. Galų gale, per pusę metų visos informacijos neįmanoma surinkti", pasakojo B. Barkauskaitė.

Pasak jos, šią veiklą svarstoma pratęsti Skuodo savivaldybėje, tačiau pirmiausia reikia baigti darbus Kretingos rajono savivaldybės ribose.

"Skuodo šauliai pasiryžę bendradarbiauti, tad manome, kad problemų šiuo klausimu nekiltų", - džiaugėsi projekto vadovė.

Anot J. M. Toleikytės, visa surinkta informacija bus pateikta interneto svetainėje, bus rengiami straipsniai, videoreportažai, pateikiamos nuorodos bei interaktyvus žemėlapis su įsimintinų vietovių koordinatėmis, publikuojamos nuotraukos.

"Sieksime, kad mokykloje mokiniai turėtų galimybę gauti daugiau informacijos apie Kardo rinktinės partizanus pamokų metu, tad bandysime patys užsukti į mokyklas, pravesti įdomesnę istorijos pamoką. Žinoma, laukiame ir kvietimų, atvyksime į bet kurią mokyklą ar klasę, kuri yra susidomėjusi laisvės kovų istorija", - pažadinti moksleivių pilietiškumą tikisi J. M. Toleikytė

Tai įdomu

Projekto "Atiduok Tėvynei, ką privalai!" metu jau surinkta nemažai įvairios informacijos apie Kretingos krašto partizanus. "Vakarų ekspreso" skaitytojams - projekto vadovės B. Barkauskaitės pateikti įdomesni atradimai.
Kretingos rajone yra gyvenęs ir slėpęsis Pranas Končius - paskutinysis Žemaitijos partizanas, miręs 1965 07 13. Dažnai ši diena painiojama, tačiau liudininkė, kuri slėpė šį partizaną, datą atsimena kaip vakar, nes tai buvo jos gimimo diena. Iki šiol yra išlikęs ir P. Končiaus eilėraščių rankraštis.
Taip pat vis dar renkama informacija apie vieną labiausiai nusipelniusių partizanų - Kazimierą Kontrimą. Jis buvęs rinktinės vadu, štabo viršininku. Liudininkų teigimu, Kazys buvo labai išsilavinęs, geros širdies žmogus, skleidęs patriotiškumo dvasią, tikėjęs, kad Lietuvos žemė priklausys lietuviams.
Liudininkai pateikia įvairiausių žiaurių ir įdomių faktų. Pavyzdžiui, vieni partizanai net keletą mėnesių slėpėsi kiemo gandralizdyje, partizanai batus tepdavo žibalu, jog šunys nesusektų.
Darbėnų miestelyje atliekant kasinėjimus tik pusės metro gylyje ne kartą buvo rasti žmonių kūnai. Stanislovo Burbos pasakojimu, niekas nesivargino laidoti partizanų, tiesiog sumesdavo į duobę ir apkasdavo žemėmis. Yra daug įdomių ir net šiurpių pasakojimų, kuriuos susidomėjusieji galės išvysti videomedžiagoje.
Vieno iš partizanų ryšininkas ne vieną kartą kartojo, kad partizanai visada tikėjo laisve, jie siekė, kad jų broliai ir sesės gyventų savo gimtinėje, vadovautųsi senąja kultūra, gerbtų papročius bei tradicijas.