LSS šiemet antrą kartą atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1700 skirtingų studijų pakopų studentų bei 514 dėstytojų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Buvo siekiama išsiaiškinti, kiek plačiai aukštosiose mokyklose paplitęs nesąžiningas elgesys, ir atrasti efektyvių būdų su juo kovoti.
"Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai", - pabrėžia LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Tyrimo duomenys atskleidė, jog dažniausiai sukčiauja socialinių ir technologinių studijų studentai, o sąžiningiausi studentai studijuoja fizinius mokslus. Pastebėta, jog sukčiauti labiau linkę yra kolegijų nei universitetų studentai, taip pat studijuojantys ištęstine studijų forma. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė gana netikėtą faktą, kad dėstytojai nesąžiningą elgesį mano esant daug mažiau paplitusį nei studentai.
"Rezultatai išties nustebino: daugelis dėstytojų arba nepastebi, arba atsisako pastebėti nesąžiningą elgesį atsiskaitymų metu. Iš to galime spręsti, kad dėstytojo vaidmuo studijų procese ne iki galo įgyvendinamas", - teigia LSS Sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.
Kaip pažymi "Transparancy International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, aukštosiose mokyklose turi būti aiškiai įvardijama, kad nesąžiningas elgesys yra netoleruotinas. S. Muravjovas siūlo universitetų ir kolegijų vadovybei dažniau deklaruoti sąžiningumo ir akademiškumo vertybes bei sukurti tokį kontekstą, kuriame nusirašinėti studentams būtų gėda, o ne šaunu, kaip yra dabar.
Pasyvią Lietuvos aukštųjų mokyklų poziciją akademinio nesąžiningumo klausimu kritikuoja ir Oksfordo universiteto Politikos ir Tarptautinių santykių katedros vyriausiasis mokslinis bendradarbis daktaras Ainius Lašas. Jis pritaria siūlymui įvesti griežtas ir veikiančias bausmes, pavyzdžiui, studento suspendavimą, o taip pat siūlo aktyviau šiuo klausimu dirbti ir dėstytojams.
"Mano nuomone, apie ką yra visiškai nekalbama, tai apie studentų sudominimą kažkokiu dėstomu dalyku ir žiniomis, sugebėjimą perduoti studentui pažinimo džiaugsmą. Apie tai yra nekalbama, ir aš manau, kad dėstytojai priima savo darbą per daug formaliai. (...) Pati struktūra taip padaryta, kad dėstytojai atlieka formalias savo pareigas, o studentai, matydami tai (...) mano, kad galima daryti tai, ką nori", - situaciją komentuoja A. Lašas.
Siekdama sumažinti akademinio nesąžiningumo aukštosiose mokyklose mastą LSS kartu su "Transparancy International" pasiūlė aukštosioms mokykloms įvesti rašytinį studento pasižadėjimą nesinaudoti neleistinomis ir nesąžiningomis priemonėmis. Tokį dokumentą studentai turėtų pasirašyti kiekvieno viešo atsiskaitymo metu.
Šį pasiūlymą jau priėmė Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetai, panašias priemones jau kurį laiką taiko ISM ekonomikos ir vadybos universitetas. Šiuo metu LSS laukia ir kitų šalies aukštųjų mokyklų atsako.
Minėtą iniciatyvą skatina Švietimo ir mokslo ministerija, kuri finansavo LSS atliktą tyrimą.
Tačiau švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis susidariusią situaciją sieja ir su kita aktualia studijų kokybės problema - Lietuvos rinkai nereikalingų specialistų ruošimu.
"Čia yra didžiulė valstybės, universitetų nesąžiningumo apraiška. (...) Aš manau, kad studentas, jausdamas tokį savo mokymąsi dėl popierėlio, mokymąsi ir traktuoja ne kaip žinių įsigijimą. Už jis ir paruoštukais, ir visokiomis kitokiomis priemonėms naudojasi, kad prieitų iki diplomo ir jį paimtų", - sako D. Pavalkis.
Švietimo ir mokslo ministras problemą spręsti siūlo kompleksiškai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą