Tiesa, toks noras kilo ne ieškant geresnių perspektyvų, bet jaučiant milžinišką Klaipėdos universiteto ir Švietimo ir mokslo ministerijos spaudimą. Menų akademijos bendruomenė guodžiasi, kad menai uostamiesčio alma mater tapo tarsi rakštis sėdynėje, o ministerija šiemet teskyrė aštuonias valstybės finansuojamas vietas Menų akademijai - taip, matyt, norėta švelniai paraginti sėsti prie derybų stalo su LMTA vadovybe.
Spaudimas iš KU ir ministerijos
"Apie susijungimą su LMTA diskutavome su katedros vedėjais, dekanate, taryboje, buvome susitikę su akademijos rektoriumi bei prorektoriais, ir vis dėlto nusprendėme, jog mums geriausia būtų šlietis prie menininkų", - teigė KU Menų akademijos dekanas Vytautas Tetenskas.
Šis klausimas šiandien dar bus sprendžiamas Klaipėdos universiteto senato, vėliau universiteto tarybos posėdžių metu. Jeigu bus pritarta, Menų akademija atsiskirs nuo KU ir, kaip senais laikais, taps LMTA fakultetu.
"Manome, kad šiam pasiūlymui universitetas pritars. Šiandien rektorius kiek kitaip žiūri į situaciją, tačiau anksčiau skųsdavosi, kad mes esame našta, brangiai kainuojame, tad universitetui sunku mus išlaikyti. Jei ne mes, kitiems universiteto dėstytojams esą netgi būtų pakelti atlyginimai. Visko buvo: ir pykomės, ir aiškinomės. Tačiau visada sakiau ir sakysiu, kad menai visame pasaulyje brangūs, todėl jie buvo ir bus dotuojami, - priešistorę pasakojo V. Tetenskas. - Kita vertus, suprantu ir mūsų universiteto vadovybę. Kai kituose fakultetuose buvo daug studentų, dalis iš jų mokėdavo už mokslą ir taip kai kuriems menų studentams padengdavo dalį neadekvačiai didelio mokesčio už studijas. Kadangi dabar nebėra studentų kituose fakultetuose, nebėra iš ko padengti menininkų studijų kainų. Labiausiai išgyvenu dėl dabar mokamose vietose studijuojančių trečiakursių ir ketvirtakursių. KU rektorius nepažadėjo, kad ir toliau bus dengiama dalis jiems skirto užmokesčio. Na, o LMTA vadovybė pažadėjo, kad pastariesiems studentams ir toliau bus dengiama dalis studijų kainos."
POZITYVIAI. Dėstytoja, choreografė Agnija Šeiko nežada nuleisti rankų, jei KU Menų akademija prisijungs prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Kyla minčių kurti naujas studijų programas - pavyzdžiui, šokio ir cirko programą, ir taip išnaudoti puikias šokėjų patalpas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Sprendimą pritarti susijungimui lėmė ir jaučiamas didelis spaudimas iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Šiemet Menų akademijos bakalaurams buvo suteiktos tik aštuonios valstybės finansuojamos vietos (praėjusiais metais jų buvo iki 30) lėlių teatrui ir muzikos atlikimo menui. Tuo metu LMTA tokių vietų buvo suteikta net 121.
Pokyčiai
Kas keistųsi, jei Menų akademija taptų pavaldi Lietuvos menų kalvei? Abi įstaigos esą keistųsi dėstytojais, studentais, netgi simfoniniu akademijos orkestru.
"Kalbant apie muzikines specialybes, mes turbūt rengtume kolektyvų vadovus, jie - atlikėjus orkestrams, ansambliams, solistus. Mes įsipareigotume rengti miuziklo ir baleto artistus Muzikiniam teatrui, taip pat meno pedagogus bendrojo ugdymo ir menų mokykloms. Vilniuje liks fortepijono specialybė, simfoninis dirigavimas, akademinis vokalas. Kadangi turime puikią, iš europinių pinigų sutvarkytą šokio salę, šokėjai, manau, turėtų likti Klaipėdoje. Taip pat mes rengtume renginių režisierius. Žinoma, neuždarytas kelias ir vaidybai. Vienus metus mes rinktume vaidybos kursą, kitais metais - jie", - vardijo pokyčius dekanas.
Liūdnesnis likimas laukia architektūros, dizaino ir dailės studijų programų. Kol kas dar neaišku, kur dėsis šios katedros studentai, dėstytojai, tačiau, V. Tetensko teigimu, architektūra visai "įsiprašytų" prie Jūrų technikos fakulteto, o dizainą galėtų perimti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyrius. Dailė, anot V. Tetensko, dėl nesurenkamo reikiamo studentų skaičiaus netrukus bus išbraukta iš studijų tinklelio.
Vis dėlto su dalimi profesūros teks atsisveikinti. Pirmiausia svarstoma atleisti antraeilininkus, taip pat ir pensinio amžiaus sulaukusius darbuotojus.
Grėsmė tapti antrarūšiais žaidimo dalyviais
Dėstytojai, choreografei, šokėjai Agnijai Šeiko situacija, kurioje atsidūrė Menų akademija, primena rūką - kol kas dar tiksliai niekas neaišku.
Pasak jos, vyko uostamiesčio ir sostinės choreografų susitikimas, kurio metu aptarta, kokių šokio specialistų Lietuvoje trūksta ir kaip reiktų tarp abiejų miestų paskirstyti šokėjų specialybes.
"Mes nenorime likti nuošaly, tad stengiamės sukti galvas. Galbūt reiktų sukurti naujų specialybių" - svarstė A. Šeiko.
Baletas ir šiuolaikinis šokis dėl geresnės dėstytojų bazės, tikėtina, liktų Vilniuje. "Tačiau mes turime kozirį - pasirašyta sutartis su prancūzais, kurie nori Klaipėdoje stiprinti šiuolaikinį šokį", - teigė ji.
Klaipėdoje esą galėtų likti dalis tautinio šokio, taip pat galėtų atsirasti eksperimentinis žanras, o gal vertėtų sukurti šokio ir cirko programą, kurios Baltijos šalyse dar nėra.
Pasiteiravus, ar nekyla grėsmė, jog Menų akademija taps antraeiliu fakultetu su antraeilėmis specialybėmis, A. Šeiko grėsmę įvardijo kaip didelę.
"Viskas priklausys nuo klaipėdiečių - kokias pastangas jie įdės, kad pakeltų įstaigą į reikiamą lygį. Mes tikrai negalime rengti specialistų, kurie aptarnautų tik mėgėjų sektorių - režisierius saviveikliniams teatrams, vadovus, choreografus mėgėjų kolektyvams, kadangi taip tikrai taptume antrarūšiais žaidimo dalyviais, - sakė choreografė. - Galbūt būtų galima pasiūlyti tam tikrų studijų programų Rytų Europos valstybėms? O gal palikti dvi tris, bet labai stiprias programas?"
Meldžiasi dėl kiekvieno studento
Dėstytojas, aktorius, režisierius Valentinas Masalskis apgailestavo, kad Menų akademija atsidūrė tokioje nepalankioje situacijoje, ir pridūrė, kad universiteto vadovybės išreikštas požiūris ne tik pažemino Menų akademijos bendruomenę, bet ir sukiršino universiteto mokslininkus.
VILNIAUS ŠANTAŽAS - taip Klaipėdos universiteto senato pirmininkas prof. Vaidutis Laurėnas (dešinėje) vadina Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų veiksmus, nukreiptus prieš uostamiesčio aukštąją mokyklą. Tačiau režisierius ir aktorius Valentinas Masalskis (kairėje) teigia, jog tokia permaina būtų naudinga visai Lietuvai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"O tuomet pavasarį jau gavome pasiūlymą iš LMTA... - nutęsė V. Masalskis. - Mums svarbiausia, kad Menų akademija Klaipėdoje neišnyktų, nes jei taip įvyktų, išnyktų ir visa uostamiesčio kultūra. Kaip džiugu, kad dabar kuriančių žmonių lieka savo studijų mieste, kuria čia savo trupes, festivalius, atsiranda sveika konkurencija. Štai trečias mūsų aktorių kursas turi planų uostamiestyje sukurti savo teatro kolektyvą. Nemeluodamas sakau, jog meldžiuosi dėl kiekvieno studento, kad tik jis čia pasiliktų."
Pašnekovo manymu, jeigu minėtos menų kalvės susijungtų, tai būtų pliusas visai Lietuvai. "Manau, tiek aktorių, kiek šiuo metu ruošiama, Lietuvai nereikia. Taigi galėtume aktorių kursus rinkti pasikeisdami: vienus metus - jie, kitus - mes. Mūsų akademijos teatro bendruomenė taip pat tariasi, ką galėtų naujo ir perspektyvaus pasiūlyti akademijai. Galbūt perkelti čia kiną? Juk turime tiek vietos, nuostabią gamtą. Galbūt ruošti apšvietėjus, scenos darbininkus, kurių stoka taip pat jaučiama", - mąstė jis.
V. Masalskis apgailestavo, kad valstybės valdžia, viešai akcentuodama regionų vystymą, iš tiesų visai jais nesirūpina. "Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija iš mūsų atėmė valstybės finansuojamas vietas, apie kurias mes jau buvome viešai paskelbę, akivaizdžiai rodoma, kad regioninė politika valstybei neįdomi", - teigė jis.
Vien pliusai?
LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas teigė nesuprantantis tokio Klaipėdos akademinės bendruomenės ir miestiečių susirūpinimo. Juk uostamiesčio Menų akademija daugelį metų priklausė Lietuvos valstybinei konservatorijai ir buvo vadinama Klaipėdos fakultetais, kuriuose ne kartą teko koncertuoti ir pačiam rektoriui.
"Pirmosios kadencijos pradžioje gana dažnai atvažiuodavau į Klaipėdoje vykusius konkursus, ir jau tuomet ragindavau dekaną prie mūsų jungtis, - pasakojo profesorius. - Du skirtingi dalykai yra būti klasikinio universiteto bei specializuotos, meninės pakraipos aukštosios mokyklos dalimi. Pastaruoju atveju jaučiamas administracijos supratimas, nereikia įrodinėti, kad reikalingas koncertmeisteris ir kodėl."
LMTA rektorius, paklaustas, kodėl taip parūpo vieninteliam uostamiesčio universitetui priklausanti Menų akademija, atsakė, jog jo interesai yra susiję su "fantastišku įstaigos potencialu ir nuostabiu Vakarų Lietuvos regionu". Jis tikisi, kad LMTA savo pajėgumais dar labiau padėtų stiprinti uostamiesčio akademiją, ir dviejų įstaigų susijungime įžvelgia vien pliusus.
Nors konkrečių pokyčių pašnekovas įvardinti nesiryžo, jis pakartojo, kad greičiausiai Vilnius ir Klaipėda aktorius, režisierius, šokėjus rinks kas antrus metus pasikeisdami. Tačiau teigė abejojantis, kad į Klaipėdą būtų galima atvežti kino specialybes. Esą tam reikalinga milžiniška techninė bazė. Galbūt tektų atsisakyti ir kai kurių silpnų ir nepatrauklių specialybių.
"Vilniaus šantažas?"
Vis dėlto Klaipėdos universiteto senato pirmininkas prof. Vaidutis Laurėnas pasiūlymą jungtis vertino labai įtariai. Esą uostamiesčio alma mater tikrai nepritars Menų akademijos jungimuisi prie LMTA, jei nebus garantijų, įformintų sutartimis.
"Visa ši košė užvirė tuomet, kai buvo pradėta kalbėti apie universitetų optimizaciją bei aukštųjų mokyklų specializacijas. LMTA mano, kad jie turi sutelkti menus. Mano nuomone, nėra svarbu, ar Menų akademija liktų KU sudėtyje, ar prisijungtų prie kito universiteto, svarbiausia, kad uostamiestyje liktų aukštosios menų studijos. Tai - didžiausias rūpestis, o visa kita - detalės", - teigė jis.
V. Laurėnas kalbas apie Menų akademijos stiprinimą vadino rašymu ant vandens. Esą tokie susitarimai ir planai su rimtais įsipareigojimais turėtų būti pateikti raštu ir visiems viešai prieinami. Kol to nebus, senato pirmininkas žadėjo nesutikti su Menų akademijos atsiskyrimu nuo KU.
"Aš sieksiu, kad šis garantas būtų kuo tvirtesnis, kad vieną dieną nepaaiškėtų, jog vilniečiai nutraukia studijas Klaipėdoje. Vardan ko tuomet visa Gyčio Padegimo, Valentino Masalskio, Idzelevičių ir kitų veikla bei įdėtos pastangos?.. - teiravosi V. Laurėnas. - Apskritai visi universitetai svajoja savo sudėtyje turėti menų programas. Mums Dievulis tokią laimę suteikė, tačiau universitetas šiandien yra tiesiog prispaustas prie sienos. Aš tai vadinu Vilniaus šantažu. Įsivaizduokit, Kultūros ministerija rekomendavo Klaipėdai neskirti valstybės finansuojamų vietų. Sunku suprasti."
"Svarbiausia garantijos"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Svarbiausia ne priklausomybė kuriai nors institucijai, o jei Klaipėdos kultūros židinys išliktų, jis būtų matomas ir jaučiamas. Kuriuo atveju daugiau garantijų, kad kultūros kalvė bus išsaugota, neaišku.
"Didelio džiaugsmo nejaučiu"
Eimutis JUZELIŪNAS, Klaipėdos universiteto rektorius
Didelio džiaugsmo nejaučiu, tačiau tokia situacija, kad siekiama menus sujungti į vieną sistemą. Mes tokios vizijos neturėjome. Vieno susirinkimo metu menininkai teigė norintys pasilikti Klaipėdos universitete, tačiau vėliau akademijos taryboje jie, kaip supratau, dėl finansinių paskatų nusprendė priešingai.
Tačiau kalbėti, kaip bus, dar anksti, nes vis dar laukiame senato ir universiteto tarybos posėdžių.
"Nėra vizijos?"
Mindaugas BAČKUS, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, buvęs KU dėstytojas
Universitete nuo šių metų nebedėstau, kadangi nebėra studentų. Situacija KU yra pakibusi nežinomybėje. Mano manymu, nėra vizijos, koks turėtų būti mūsų universitetas ir Menų akademija. Susidaro įspūdis, kad akademinė bendruomenė arba nežino, ką daryti, kad būtų geriau, arba žino, bet tai, ką jie daro, nepadeda išspręsti situacijos.
Jeigu Menų akademija liktų KU sudėtyje, miesto valdžia ir bendruomenė turėtų žymiai aktyviau dalyvauti to universiteto vidiniame gyvenime, reikalauti rezultatų, šiuolaikiško požiūrio, esminių permainų. Jei Menų akademija prisijungtų prie LMTA, fakultetas turėtų specializuotis siauroje srityje. Kai kurie Menų akademijos senbuviai pozityviai mąsto. Esą pagaliau akademija taps labai reikalinga valstybei ir bus pilna studentų.
Kol kas aš nežinau, kuris variantas geresnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą