Mokyklų direktoriai:"Prarasime kontaktą su mokiniais"

Mokyklų direktoriai:"Prarasime kontaktą su mokiniais"

Žinia, kad nuo šių mokslo metų mokyklų direktoriai nebeturės pamokų, sukėlė nemenką diskusiją švietimo bendruomenėje. Šios naujovės šalininkai aiškina, kad pagaliau vadovams nebereikės plėšytis ir jie galės visas savo jėgas skirti administraciniam darbui. "Turėjome vieną ūkvedį mokykloje, dabar bus du", - šaiposi priešininkai ir apgailestauja, jog dabar mokyklų vadovai dar labiau nutols nuo mokinių.

"Negi ir toliau didinsime biurokratų armiją, kuri skandins mokyklas popierizmo liūne?" - naujovėmis stebisi buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas ir lietuvių kalbos mokytojas Albinas Klizas.

Jis įsitikinęs, kad ne tik mokyklų vadovams privaloma turėti pamokų, lygiai taip pat akis į akį su mokiniais esą būtų pravartu susitikti ir savivaldybių švietimų skyrių ar net Švietimo ir mokslo ministerijoje dirbantiems specialistams.

Tik išimtys

Nors nuo šių mokslo metų panaikinta prievolė mokyklų vadovams turėti 5 kontaktines valandas, teoriškai iš jų tarsi ir nėra atimta galimybė vesti pamokas.

Tačiau, pagal naują tvarką, pamokų norintys turėti direktoriai privalo sudaryti antrą darbo sutartį bei užtikrinti kontrolę, kad jie geba derinti abu darbus.

Visgi bent jau Klaipėdoje nedviprasmiškai buvo pareikšta, kad direktorius-mokytojas dabar jau turėtų būti labiau išimtis nei taisyklė. Apie tai praėjusią savaitę vykusioje švietimo įstaigų vadovų konferencijoje užsiminė ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

"Aš pritariu švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, kad dabar direktoriai turės daugiau erdvės ir laiko strategiškai planuoti darbą. Žinoma, jei direktoriai motyvuotai įrodys, kad jie ieškojo, bet nerado, kas gali vesti pamokas, bus galima įteisinti papildomas jų valandas. Bet noriu aiškiai pasakyti, kad aš esu prieš bet kokias protekcijas ar diskriminacijas", - pabrėžė V. Grubliauskas.

Atlyginimai liko tokie pat

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė priminė, kad dėl to, jog direktoriai nebeturės 5 kontaktinių valandų, jų atlyginimai nesumažės. O papildoma darbo sutartis garantuotų papildomas pajamas, kurios jau būtų atimtos iš mokytojų krepšelio.

"Klaipėdoje, kaip ir daugelyje kitų miestų, pedagogams stinga darbo krūvio, todėl būtų neteisinga, jei dar mokyklų direktoriai iš pedagogų atimtų dalį pamokų", - pagrindinį argumentą, kodėl direktoriai turėtų atsisveikinti su mokytojo duona, paminėjo L. Juknienė.

Jos žiniomis, pernai buvo paskaičiuota, kad vidutinis pedagogo darbo užmokestis tesiekia 417 eurų, o mokyklų vadovų 1,2-1,4 tūkst. eurų.

"Žinau, kad yra direktorių, kurie pyksta dėl to. Bet nereikia pamiršti, kad šiai naujai tvarkai pritarė ir Švietimo įstaigų asociacijos atstovai, kurie taip pat dalyvavo darbo grupėje, kai buvo rengiama naujoji tvarka. Tuomet visi sutiko, kad direktoriai yra administratoriai, tad jie ir turi dirbti tą darbą", - kalbėjo L. Juknienė.

Nori tiesioginio kontakto

"Ir Darbo kodeksas leidžia, kad mokyklos direktorius, šalia darbo sutarties, gali turėti dar papildomas 8 valandas. Taigi iš viso galime dirbti 48 valandas. Tai turėtų būti paties vadovo pasirinkimas ir apsisprendimas. O dabar mes kažkodėl turime įrodinėti, kad irgi esame mokytojai", - stebėjosi "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė.

Istorijos pamokų turinti direktorė sakė neketinanti atsisakyti mokytojavimo ir šiais mokslo metais.

"Nežinau, ar man už tai mokės, ar ne, bet pamokas vesiu, nes man svarbiausia yra mokiniai. Kad man mokiniai netaptų statistiniais vienetais, aš privalau turėti su jais tiesioginį kontaktą. Sujungdama ugdymo procesą ir ūkio dalį aš aiškiau matau, ko reikia. Turiu matyti visumą, o ne tik dalį. Dabar mus nori padaryti tik ūkininkais", - naujove ne itin džiaugėsi mokyklos direktorė.

Jai antrino ir kitų mokyklų direktoriai, tiesa, dalis jų dėl šventos ramybės prašė neminėti pavardžių. Mokyklų vadovai svarstė, jog uostamiesčio Savivaldybė paaukojo vadovus, kad jiems patiems mažiau skaudėtų galvas. Neva sostinėje mokyklų direktoriams nesudaroma jokių kliūčių turėti pamokų.

"Ar gali kepėjas iškepti duoną, nesuvokdamas gamybos technologijos? Taip ir čia - ką mes galime patarti mokytojui, jei patys "nepačiupinėjame" tų vaikų, nesuvokiame santykio tarp mokytojo ir mokinio?" - klausia dėl atimtų pamokų nepatenkinti mokyklų vadovai.

Be to, esą ši situacija atima iš direktorių ir socialines garantijas. Mat mokyklų vadovai stengiasi turėti pamokų, kad, pasikeitus sąlygoms ir ėmus dirbti mokytojais, nebereikėtų iš naujo pradėti pedagoginės karjeros.

Dalis mokyklų vadovų naują tvarką priima ramiai.

"Priėmiau šią žinią natūraliai. Žinoma, būtų gerai, kad po tuo neslypėtų dar kokie nors kiti pokyčiai", - lakoniškai situaciją komentavo iki šiol, be vadovavimo mokyklai, turėjusi ir lietuvių kalbos bei literatūros pamokų Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė.

Direktorė nemano, kad dabar mokyklų vadovai nutols nuo mokinių. Esą ir taip yra daugybė progų, kai galima tiesiogiai pabendrauti su mokiniais, nebūtinai tai gali vykti tik pamokos metu.

Jai pritarė ir "Vitės" pagrindinės mokyklos vadovė Elvyra Stanslovaitienė, dar praėjusiais mokslo metais vedusi moksleiviams žmogaus saugos pamokas.

"Aš esu vokiečių kalbos specialistė, bet saugos pamokas buvau pasirinkusi, nes joms buvo sunkiau rasti specialistų. Bet šiemet šią problemą išsprendėme ir aš pati pamokų nebevesiu. Žinoma, kai vadovas turi pamokų, suderinti jas su tiesioginėmis pareigomis sudėtingiau. Pavyzdžiui, tuo pat metu, kai reikėdavo vesti pamoką, mieste vykdavo svarbus pasitarimas ar renginys", - pasakojo E. Stanslovaitienė.

"Eina ne tuo keliu"

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys A. Klizas įsitikinęs - Švietimo ir mokslo ministerija nusuko ne tuo keliu. Esą ne tik mokyklų direktoriai turi dirbti mokytojais, pamokų vedimas nepakenktų ir kitiems švietimo sferoje dirbantiems specialistams.

Politikas prisimena, kaip 22 metus dirbęs Klaipėdos rajono Švietimo skyriuje jis šį darbą derino su pamokomis tuometinėje Gargždų "Kranto" vidurinėje mokykloje.

"Žinoma, nebuvo lengva suderinti du darbus, bet užtat aš puikiai žinojau, kuo gyvena mokykla, kokios ten yra problemos. Dabar švietimo skyrių vadinamieji specialistai, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai visai akių nerodo mokyklose, todėl nežino tikrosios ugdymo proceso padėties, o užgulę gamina popierius, kuria instrukcijas, trukdydami ir taip sunkų mokytojų darbą", - pažymėjo A. Klizas.

Pasak jo, viena yra tik ateiti į pamoką ir ją stebėti, visai kas kita pačiam jai ruoštis ir vesti. Tad iš mokyklų direktorių atimtas pamokas jis vertina kaip didžiulę klaidą.

"Yra geras posakis - arti bažnyčia, bet toli Dievas. Taip bus ir dabar, direktoriai paskęs popierizmo liūne ir nebedalyvaus ugdymo procese. Kur mes šitaip nueisime, nusisukdami nuo vaikų?" - klausė buvęs pedagogas.

Skaičiuojama, kad sprendimas mokyklų direktoriams mokėti atlyginimą vien už administracinį darbą, o jų turėtas pamokas išdalyti pavaldiniams, valstybei per metus kainuos kone 5 mln. eurų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder