Neraštingumas jau tampa visos valstybės problema
Neraštingumas jau tampa visos valstybės problema

Trečdalis abiturientų, pernai laikiusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, už raštingumą gavo nulį balų. Tokie gąsdinantys skaičiai trečiadienį paskelbti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Kalbininkai ir politikai vieningai sutaria, kad mokinių neraštingumas tapo valstybine problema, kurią būtina nedelsiant spręsti. Priemonių planas parengtas, tačiau jam nėra lėšų.

Trečdalis mokinių - neraštingi

Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas posėdyje svarstė, kaip didinti mokinių raštingumą.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, net 30 proc. abiturien­tų, 2010-2012 metais laikiusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, už raštingumą gavo nulį balų.

Reaguodama į tokią statistiką, ministerija parengė ir pristatė Bendrojo ir kultūrinio raštingumo pagerinimo priemonių planą 2013-2016 metams.

Siūloma organizuoti funkcinio raštingumo patikrinimą jau po 8-os klasės, atnaujinti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, kaimo mokyklas aprūpinti vaikų literatūra, skatinti tėvus skaityti kartu su vaikais, įvesti privalomą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams.

Priemonių planas parengtas, tačiau jam įgyvendinti ministerija pinigų neturi.

„Jei nebus peržiūrėtas šių metų švietimo srities finansavimas, mes negalėsime šio plano įgyvendinti. Šį planą sukūrėme norėdami tobulinti mokinių raštingumą, o vėliau ieškosime lėšų“, - trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Tikrins studentų rašto darbus

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sakė, kad raštingumo mažėjimo tendencija buvo matoma jau anksčiau.

„Jau po bandomojo vienuoliktokų egzamino 2012 metais buvo aiškiai konstatuota, kad funkcinis raštingumas, t.y. tai, ką vadiname rašyba ir skyryba, yra iš tiesų problemiškas. Lietuviškose mokyklose 65 proc. mokinių buvo gavę nulį balsų, o nelietuviškose - 85 proc.“, - prisimena kalbininkė.

Ji įsitikinusi, kad būtina kelti mokinių motyvaciją, didinti lietuvių kalbos prestižą visuomenėje: „Visuomenėje turi būti suvokta, kad taisyklingos lietuvių kalbos mokėjimas nesibaigia išlaikius valstybinį lietuvių kalbos egzaminą“.

Anot D.Vaišnienės, šiemet ketinama kreipti ypatingą dėmesį, ar rašto darbai universitetuose yra parašyti taisyklinga lietuvių kalba, ar juos vertinant atsižvelgiama į klaidas.

Šiuo metu toks reikalavimas nustatytas rašant daktaro disertacijas. O bakalauro, magistro rašto darbai įvairiuose universitetuose vertinami skirtingai.

„Daugelis universitetų yra numatę tokius reikalavimus. Bent jau dešimtuko studentas negali gauti, jei darbas parašytas netaisyklinga lietuvių kalba. Tačiau įvairiuose universitetuose įvairiai reikalaujama. Šiemet ketiname baigti baigiamųjų darbų tyrimą ir pateikti išvadas“, - sakė komisijos pirmininkė.

Ateina prasčiau pasiruošę

Vilniaus universiteto laikinasis rektorius prof. Jūras Banys teigia, kad į universitetus įstojantys abiturientai prasčiau moka ne tik lietuvių kalbą, bet ir kitus dalykus - matematiką, chemiją, fiziką.

Kokios priežastys? J.Banys akcentuoja, kad dėl suprastėjusių rezultatų nekalti nei mokiniai, nei mokytojai: „Šioje vietoje aš kaltę bandyčiau suversti vidurinio mokslo reformai. Mokytojai ir mokiniai nėra prastesni. Dalis mokytojų dirba jau daugybę metų, jie nėra pasikeitę. O mokiniai irgi nekvailėja, jie turi gebėjimų, yra gudrūs, protingi. Šiandien turime mokyklos reformos rezultatą, nors ji ir buvo reklamuojama kaip labai geras dalykas“.

"Viena iš blogybių tai, kad buvo viskas supaprastinta, argumentuojant, kad mokiniams mokytis yra per sunku. To rezultatus šiandien ir matome - jie nebeišmoksta nei fizikos, nei matematikos, nei lietuvių kalbos“, - pridūrė aukštosios mokyklos vadovas.

Jo teigimu, mokyklų kaimuose uždarinėjimas toli gražu neprisideda prie švietimo kokybės gerinimo. „Mano nuomone, mokyklos kaimuose yra kultūros židiniai. Vaikui, kuriam nereikia važiuoti didelių atstumų su geltonu autobusiuku, mokytis yra paprasčiau. Štai prezidento A.Smetonos laikais buvo elgiamasi priešingai: stengiamasi kurti mokyklas ir gimnazijas kaimuose, artinti jas prie mokinio. O mokyklų tinklo siaurinimas nėra pažanga“, - kalbėjo J.Banys.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Sidebar placeholder