Taip nutiko šį kartą ir mūsų darželyje, kai direktorės Kristinos Valinčienės duris pravėrė buvęs ugdytinis Gytis Mikalauskis, kuriam dabar jau 19 metų.
Gražiai nuaugęs, simpatiškas vaikinas šypsodamasis kapota kalba pasakė: "Ar dar pažįstate mane, aš - Gytis, labai pasiilgau darželio, noriu jį pamatyti, ir ne tik aš, bet ir kiti mano draugai, norime surengti susitikimą su savo auklėtojomis, kitais darželio darbuotojais."
Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai duris atvėrė pirmosios 2 darželio grupės. Tai buvo 1976 m. rugpjūčio mėnesį. Gausų būrį vaikų per 39-erius metus išugdė lopšelis-darželis "Pagrandukas". Bet tai buvo pirmas kartas, kai buvę ugdytiniai panoro aplankyti darželį, surengti susitikimą su juos ugdžiusiais pedagogais, kitais darbuotojais. Tiesa, tie vaikai šiek tiek kitokie, jie - kurtieji ir neprigirdintieji.
1991 m. rugsėjį mūsų darželyje buvo įsteigtos 2 grupės sutrikusios klausos vaikams. Kadangi Klaipėdos apskrityje analogiškos ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigos nebuvo, vaikus tėvai vežė ir iš aplinkinių rajonų: Kretingos, Šilutės, Skuodo, Priekulės, Šventosios ir pan.
Ir štai dalis šių vaikų, praėjus 15-20 metų, panoro vėl sugrįžti į savo vaikystės namus. Jaunuoliai susitikimui ruošėsi atsakingai, ne tik papasakojo apie save, bet ir parengė programą.
Atminimo dovanėles buvusiems ugdytiniams parengusios buvusios auklėtojos sakė: "Dreba širdis, visas kūnas nuo jaudulio. Tai pirmas kartas, kai po šitiek metų mus prisiminė mūsų buvę vaikai. Tai didelis įvykis mūsų gyvenime, kurio įspūdžiais gyvensime, kol būsime gyvos."
Džiaugiamės ir dėkojame šiems jaunuoliams, o ypač to susitikimo sumanytojui Gyčiui už gėles ir už tuos šiltus jausmus, kuriuos jie atnešė su pirmomis pavasario dienomis į mūsų širdis, už tas susitikimo minutes, kurios neša savyje patį tikriausią gyvenimą, neša džiaugsmą. Koks turtingas tada pasijunti žmogus. Ne, ne pinigais, bet širdies gerumu, sielos pilnatve...

Rašyti komentarą