"Po studijų Korėjoje ir grįžus Lietuvon norėjosi nusilenkti vyresniam"

Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečiame kurse gamybos inžineriją studijuojantis vaikinas džiaugiasi turėjęs puikią galimybę pernai per pavasario sesiją gyventi ir mokytis mieste, kur buvo pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence".

"Man buvo labai įdomu nuvykti į miestą, kuriame veikia ne tik didžiausia laivų statykla pasaulyje, bet ir automobilių "Hyunday" gamykla. Man, studijuojančiam gamybos inžineriją, tai aktualu", - kodėl pasirinko studijas būtent Korėjoje, paaiškino 21-erių Tautvilas.

Šviesiaveidis lietuvis - egzotika

Nors Ulsanas - tik 7 pagal dydį Korėjos miestas, bet turi per 1 milijoną gyventojų. Tad Tautvilas, po pusmečio praleisto svečioje šalyje, dabar itin vertina Lietuvos gamtą ir ramybę.

"Nors Korėja yra tik pusantro karto didesnė už Lietuvą, joje gyvena 50 milijonų gyventojų. Gyventojų tankumas Korėjoje yra 10 kartų didesnis nei Lietuvoje. Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kad ten visur pilna žmonių, vien dangoraižiai, jokio miškelio. Dėl užterštumo jie negali maudytis upėse. Kai tik pradeda lyti, visi staigiai skleidžia skėčius, nes bijo, kad nuo lietaus nupliks. Matyt, ne veltui, nes oras ten tikrai užterštas. Vos atvykęs, iškart pradėjau kosėti - kvėpavimo takams buvo nemenkas šokas", - pasakojo vaikinas.

Prieš išvykdamas į svečią šalį Tautvilas konsultavosi su Lietuvoje studijuojančiais korėjiečiais bei ieškojo informacijos internete, ką būtina žinoti ilgesniam laikui norint apsistoti Korėjoje.

"Net bandžiau mokytis korėjiečių kalbos, bet ne kaži ką išmokau. Gana sudėtinga kalba, gal kažkuo panaši į lietuvių, nes ir jie turi linksnius, nėra aiškios sakinio struktūros", - pasakojo Tautvilas.

Esminis patarimas, kurį jam davė Lietuvoje studijuojantys korėjiečiai - nuvykus į jų tėvynę, būti itin mandagiam ir ypač pagarbiai elgtis su vyresniaisiais.

"Korėjiečiai gyvena pagal Konfucijaus mokymą, tad su vyresniaisiais elgiamasi ypač pagarbiai - įprasta nuolat lankstytis vieniems prieš kitus. Tad iš pradžių atrodė keistai, kai visi eina lyg antys krypuodami ir lankstosi prieš vyresniuosius, bet greitai pripratau ir paskui, grįžus į Lietuvą, kurį laiką sutikus vyresnį žmogų dar norėjosi nusilenkti", - pasakojo Tautvilas.

Ulsano universitete nebuvo daug studijuojančių vakariečių. Be jo, čia žinių sėmėsi pora prancūzų bei po vieną studentą iš Kanados ir JAV. Tad lietuvis korėjiečiams buvo tikra egzotika.

LAISVALAIKIS. Pasivaikščiojimas kalnuose antrame pagal dydį Korėjos mieste Busane. Asmeninio albumo nuotr.

"Teko priprasti prie tyrinėjančių žvilgsnių gatvėje. Daugelis stengdavosi mane užkalbinti. Ir iš smalsumo, ir norėdami patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius. Jiems įprasta tiesiog prieiti gatvėje ir paklausti: "Labas, gal tau reikia draugo korėjiečio?" Taip nutiko ne kartą. Mielai mezgiau tokias pažintis", - prisiminė jaunuolis.

Studijų lygis - panašus

Studijuoti lietuviui Korėjoje nebuvo sunku. Ulsano universitete paskaitos vyksta ir korėjiečių, ir anglų kalbomis, tad jis rinkosi tik angliškąjį variantą.

"Studijų lygis panašus, kaip ir Lietuvoje, didelio skirtumo nepajutau. Labai geri profesoriai. Kai kurie, vos perkopę per 40 metų, jau galėjo pasigirti itin turtinga patirtimi", - prisiminė vaikinas.

Ypač Tautvilui paliko įspūdį tai, kiek ir kaip azijiečiai mokosi bei dirba. Lietuvoje gajus įprotis, kad studentas prieš egzaminą ruošiasi tik paskutinę naktį, kurios jam ir pritrūksta, korėjiečiams būtų nesuprantamas. Jie egzaminui pradeda ruoštis maždaug likus mėnesiui.

"Pasirodo visiškas mitas, kad azijiečiai yra protingesni už vakariečius. Tiesiog jie žiauriai daug mokosi ir dirba. Vaikai jau nuo 5 klasės mokosi visą dieną: nuo 8 ryto prasideda pamokos, po jų - įvairūs papildomi mokymai bei užsiėmimai, kurie baigiasi tik 22 val. vakare. Nuo mažų dienų visi ruošiami aršiai konkurencinei kovai darbo rinkoje. Valdžiai net reikėjo išleisti specialų įstatymą, draudžiantį mokymo veiklas vėliau nei po 22 val., nes suvokta, kad studentai pervargsta", - pasakojo klaipėdietis.

Tačiau suprantama, kodėl korėjiečiai taip stengiasi - visų tikslas gauti kuo geresnį darbą, o tai galima pasiekti tik turint aukščiausius pasiekimus.

"Beje, daugelis studentų ne tik mokosi, bet ir dirba, nes darbdaviai žiūri ne vien tik į diplomą ir pažymius, bet ir į darbo patirtį. Jei tokios neturi, gal tu iš viso niekam tikęs", - paaiškino Tautvilas.

Jo žiniomis, įsidarbinus "Hyunday" gamykloje jau pirmais metais atlyginimas siektų 40-50 tūkst. dolerių, tad suprantamas korėjiečių siekis įsidarbinti tokiose garsiose gamyklose.

"Ulsanas dėl ten išvystytos pramonės, ko gero, yra turtingiausias Korėjos mietas, tad ir pragyvenimo lygis ten aukštas. Kainos maždaug 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje. Bet man finansinių problemų nekilo, nes stipendiją gavau ir iš VGTU, ir iš Ulsano universiteto", - pasidžiaugė vaikinas.

Grožio kultas

Į akis Tautvilui krito ir Korėjoje ypač gajus grožio kultas. Įprasta, kad tėvai dukrai mokyklos baigimo proga dovanoja čekį plastinei operacijai atlikti.

BENDRAVIMAS. "Man buvo labai įdomu perprasti azijiečių kultūrą", - pasakojo Tautvilas Karalius. Nuotraukoje jis kartu su bendramoksliais. Asmeninio albumo nuotr.

"Dažniausiai korėjietės nori koreguoti akių vokus ir nosies linkį. Siekiama būti nors kiek panašesnėms į vakarietes", - pažymėjo Tautvilas.

Esą stengiamasi ne vien dėl tuščių siekių. Grožis Korėjoje yra vienas sėkmingų bilietų norimam darbui gauti.

"Prie gyvenimo aprašymo būtinai prisegama nuotrauka. Jei esi gražus - daugiau šansų įsidarbinti", - šypsojosi vaikinas.

Skatina gyvą bendravimą

Nors kaip ir daugelyje kitų Azijos šalių jaunimas ypač pamišęs dėl išmaniųjų technologijų ir sunkiai pakelia akis nuo savo išmaniojo telefono, visgi korėjiečiai vadovaujasi Rytų kultūra, kuri ypač skatina ir žmogišką bendravimą. Pasak Tautvydo, toje šalyje įprasta daugelį kasdienių darbų atlikti grupelėmis. Pavyzdžiui, studentai ne tik valgo, sportuoja, bet ir mokytis eina kartu su draugais.

"Aš bendrabutyje gyvenau su kanadiečiu, bet kiek galima daugiau stengiausi bendrauti su azijiečiais. Man buvo labai įdomu perprasti jų kultūrą. Įdomu tai, kad iš korėjiečių kartais tekdavo pajusti ir rasizmo užuominų. Tiesa, ne vakariečių, bet kitų azijiečių atžvilgiu, nes į Korėją studijuoti atvyksta nemažai vietnamiečių, kinų", - pasakojo klaipėdietis.

Nors galima įtarti, kad darboholikai korėjiečiai laisvalaikio praktiškai neturi, visgi radę laisvą minutę ją skiria savo kūno puoselėjimui sporto klubuose.

Korėjoje įprasta, kad einant kartu valgyti moka vienas žmogus, paprastai vyriausias, bet esą ir jie pamažu perima vakariečių įpročius, kai kiekvienas susimoka už save.

"Korėjietiškas maistas - specifinis ir gana aštrus. Dažniausiai maitindavausi universiteto valgykloje, kuri buvo pripažinta 2 prasčiausia valgykla visoje Korėjoje. Tad gal dėl to iš pradžių korėjietiškas maistas mane ne itin žavėjo. Visgi kai jo paragavau gerame miesto restorane - nuomonę pakeičiau. Tradicinis jų patiekalas - "Kimči"- labai aštrūs marinuoti specifinio ir ne itin malonaus kvapo kopūstai", - prisiminimais dalijosi Tautvilas.

Per pusmetį studijų ne tik Korėją spėjęs išmaišyti, bet ir Japoniją aplankęs vaikinas ragino ir kitus bendraamžius nesnausti ir pasinaudoti bet kokia studijų mainų galimybe.

"Tai iš tiesų neįkainojama patirtis", - pasidžiaugė Tautvilas.