Prasčiausia ugdymo kokybė - 5-8 klasėse

Mokyklų išorinio vertinimo duomenys rodo, kad prasčiausia ugdymo kokybė yra 5-8 klasėse.

Antradienį švietimo konferencijoje pristatytoje Švietimo būklės apžvalgoje 2018 pateikti duomenys apie savivaldybių pavaldumo mokyklų, turinčių 5-8 klases, mokinių pasiekimus savivaldybėse.

Žemėlapyje „Mokyklų veiklos kokybė: ugdymo rezultatai 5-8 klasėse“ matyti, kad didžiausia aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų dalis yra Molėtų (50 proc.) ir Utenos (42,9 proc.) rajonuose.

Didžiausia dalis žemus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų yra Švenčionių (40 proc.), Vilniaus (38,9 proc.) ir Ukmergės (38,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Net šešiolikoje savivaldybių iš viso nėra aukštus ugdymo rezultatus pasiekiančių mokyklų. Tai Kretingos, Skuodo, Rietavo, Šilalės, Šakių, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Kalvarijos, Varėnos, Elektrėnų, Širvintų, Zarasų, Visagino savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad tokį mokymosi nevienodumą mažinti padės rengiamas projektas „Kokybės krepšelis“. Projekto tikslinės grupės dvi - mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška stipri, ir mokyklos, kurių geros mokyklos požymių raiška silpna. Pastarosios dvejiems mokslo metams gaus papildomą finansavimą, vadinamąjį kokybės krepšelį - tikslinių valstybės lėšų, skiriamų ugdymo kokybei gerinti. Silpnoms mokykloms taip pat bus teikiama konsultacinė pagalba.

Tikslinis finansavimas bus skiriamas būtent 5-8 klasių mokinių ugdymui gerinti. ŠMM numato, kad įgyvendinus „Kokybės krepšelio“ projektą, savivaldybėse mažės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra žemas, ir daugės mokinių, kurių pasiekimų lygmuo yra aukštas.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai 63 proc. šalies mokyklų visi mokiniai, baigdami pagrindinį ugdymą, pasiekė patenkinamą ar aukštesnį lietuvių kalbos pasiekimų lygmenį. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose patenkinamą pasiekimų lygmenį pavyksta pasiekti mažiau nei 10 proc. 5-8 klasių mokinių. 2017 metais Lietuvoje buvo dvi tokios mokyklos, nors 2014 metais nė vienos.

Nepatenkinamo lygio mokiniai teisiškai jau gali nutraukti mokymąsi. Tai reikštų, kad jie ugdymo sistemą paliktų neįgiję net minimalių gebėjimų, būtinų tolesniam gyvenimui.