„Profkės“ Lietuvoje: keičiasi ne tik požiūris, bet ir einantys į jas mokytis

V.Zubras teigė, jog per dvi artimiausias savaites į profesines mokyklas ketinama priimti 500 žmonių – būtent tokia yra nustatyta kvota. Pasak jo, priėmime dalyvauja visos 26 šalies profesinio mokymo įstaigos, siūlančios 94 profesinio ugdymo programas.

Paklaustas, kokių žmonių tikimasi sulaukti profesinėse mokyklose, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas aiškino, jog galima išskirti dvi tikslines grupes – tai jaunus žmones, kurie galbūt pasirinko studijas aukštosiose mokyklose, tačiau jomis nusivylė ar jiems nesisekė, bei vyresnio amžiaus žmones.

„Tai 25-64 metų amžiaus žmonės, kurie suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą, ir mokosi tam, kad būtų konkurencingi, jie keičia profesiją, igyja praktinių žinių“, – aiškino V.Zubras.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu daugėja būtent vyresnio amžiaus žmonių, norinčių įgyti amatą.

„Pastaraisiais metais yra įgyvendinamos tęstinio profesinio mokymo programos, kurios yra skirtos asmenims, kurie jau turi profesiją arba aukštąjį išsilavinimą, bet gyvenimo kelyje mąsto, kad reikia būti saugesniam ir tiesiog ieško naujo kelio“, – komentavo V.Zubras.

Jis kaip teigiamą pokytį išskyrė ir tai, jog apie profesijų pasirinkimus daugiau kalbama ir mokyklose, vaikai gali iš arčiau susipažinti su tam tikromis specialybėmis.

„Šiais mokslo metais startavo bendrojo ugdymo mokinių mokymasis pagal profesinio mokymo programų modulius. Manau, kad tai svarbus žingsnis ne tik įgyjant tam tikras kompetencijas, bet ir pabandant, ar ta sritis, apie kurią svajojo mokinys, jam yra patraukli. Drįsčiau teigti, kad tai yra viena iš svarbių profesinio orientavimo dalių.

Jeigu panagrinėsime Vyriausybės programą, tai manoma, kad jau po poros metų turėtų būti apie 35 procentus mokinių, kurie vidurinį išsilavinimą įgis kartu su profesija. Toks kelias, manau, yra pakankamai teisingas“, – svarstė V.Zubras.

Stereotipų jau mažiau

V.Zubraus manymu, profesinio mokymo situacija ir visuomenės požiūris į jį sparčiai keičiasi.

„Tikrai turime puikias dirbtuves, kabinetus, kurie aprūpinti modernia technika, yra sektoriniai praktinio mokymo centrai. Labai didelę pažangą padarė profesijos mokytojai, jie nuolat mokosi, kaupia žinias, praktinius įgūdžius, tampa geriausi tos srities profesionalai“, – pažymėjo pašnekovas.

Jo teigimu, pastebima, jog darbdaviai palankiai vertina profesines mokyklas baigusius darbuotojus, tad šioje srityje vyksta gana ryškūs pokyčiai.

„Visuomenė iš tikrųjų vertina, o ypač darbdaviai vertina profesines mokyklas, mes nuolat susitinkame, bendraujame, mąstome, kaip galėtų keistis profesinis mokymas, kokios naujos mokymo formos galėtų atsirasti.

Dažnai sakau, kad profesinė mokykla tikriausiai vienintelė šalies švietimo sistemoje, kuri suteikia daugiausiai praktinių įgūdžių ir pakankamai paruošia asmenis darbo rinkai.

Bet labai svarbu, kad būtų abipusis bendravimas ir noras veikti tame lauke, reikia turėti pakankamai žinių“, – aiškino Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

Pasak V.Zubraus, pandemija pakoregavo ir profesinių mokyklų darbą, tačiau jos sugebėjo puikiai prisitaikyti. Jis patikino, kad dalis užsiėmimų vyksta ir kontaktiniu būdu, tačiau laikomasi visų saugumo reikalavimų.

„Mokyklos prisitaikė ir šiuo laikotarpiu veikia pakankamai efektyviai. <...> Garantuojant saugumą darome ne vien nuotolinius mokymus, bet yra ir kontakto. Jo, aišku, yra nedaug, tik tose mokymo programose, kurių negalima įgyvendinti vien tik nuotoliniu būdu“, – sakė V.Zubras.