Psichologė: "Būkime pasiruošę visada išklausyti savo vaikus, nes mokiniai privalo daryti klaidas ir iš jų mokytis“

Vaikams, kuriems kalendoriniais metais sukanka 7 metai, rugsėjo 1-oji – įsimintina diena. Statistikos departamento duominimis, 2012 metais vaikų, lankančių pirmą klasę, buvo 27 431, o lankančių mokyklą iki 7 metų tais pačiais metais buvo 1 696. Apie vaikų parengimą mokyklai ir kokio amžiaus geriausia pradėti lankyti mokyklą sutiko plačiau pakomentuoti vaikų gydymo įstaigoje „Vaikų poliklinika Jūsų namuose“ dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė Aurima Dilienė.

Kaip manote, kelerių metų vaiką geriausia leisti į mokyklą? Švietimo įstatyme teigiama, kad vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, privalo pradėti lankyti mokyklą, o jeigu yra „pakankamai subrendęs“ – gali ir nuo šešerių metų. Kaip apibūdintumėte, kas yra „subrendęs vaikas“, taip pat ar verta vesti į mokyklą vaiką, kuriam dar nėra septynerių metų?

Aurima Dilienė: „Vaikas, pasiruošęs eiti į mokyklą, yra būtent septynerių metų. Būna vaikų, kurie anksčiau tampa brandesni, tačiau jų brandumas išsilygina vėlesnėse klasėse, todėl tikrai nerekomenduojama leisti vaikų į pirmą klasę anksčiau, negu jiems sukanka tais metais septyneri.“

Nuo ko turėtų prasidėti ruoša mokyklai? Ką tėvai (globėjai) turėtų pirmiausia pasakyti?

Aurima Dilienė: „Mokyklai pasiruošti paprastai padeda priešmokyklinės darželio grupės. Retai, jeigu vaikas nuo mažens nelanko darželio, tėvai vis tiek dažniausiai veda šešiametį į kokias nors lavinamąsias mokyklėles, kuriose tvarka ir ritmas panašūs į mokyklos pradines klases.“

Kokius mokymosi įgūdžius vaikas turėtų būti įgijęs? Ar nėra klaidingai manoma, kad pakanka, jog vaikas mokėtų šiek tiek skaičiuoti ir skaityti?

Aurima Dilienė: „Klaidingai manoma, kad vaikas, atėjęs į pirmą klasę, jau turėtų skaityti ir rašyti. Juk tai ir yra pirmos klasės užduotis – išmokyti vaikus skaityti ir rašyti. Taigi, atėjęs į pirmą klasę vaikas turėtų mokėti susidėti savo kuprinę. Visa kita mokysis mokykloje.“

Ar reikia žadėti vaikui, kad „bus labai smagu“ mokykloje? Kokios galimos pasekmės?

Aurima Dilienė: „Dažniausiai mokykloje iš tiesų būna smagu. Tegu su tokia šventine nuotaika ir eina vaikai į mokyklą. Mokytojos ir tėvai turėtų tuo pasirūpinti; pradinėse klasėse svarbu pamėgti mokytis, o vėliau jau paaiškės kiekvieno vaiko polinkiai ir gebėjimai.“

Jeigu vaikas nelankė darželio, ar jam bus sunkiau (ar lengviau) negu tiems, kurie lankė?

Aurima Dilienė: „Nebūtinai turėtų būti sunkiau. Pavyzdžiui, dauguma su močiutėmis augusių vaikų jau būna išmokę susikaupti ir klausytis, bendraudami su suaugusiaisiais jie nesunkiai prisitaiko prie mokytojų. Galbūt įsitraukti į bendrą bendraamžių veiklą iš pradžių gali būti sunkiau, bet tai laikina.“

Kaip ir kada pradėti pratinti prie naujo mokyklos ritmo?

Aurima Dilienė: „Nereikia atimti iš vaikų vaikystės. Šiuo metu pirmoje ir antroje klasėje pakankamai lanksčiai vedamos pamokos ir vaikai nesunkiai prisitaiko prie pamokų ritmo.“

Kaip manote, iki kokio amžiaus yra optimalu, kad tėvai / globėjai / kiti giminaičiai patys vestų vaiką į mokyklą?

Aurima Dilienė: „Tai veikiau saugumo klausimas. Jeigu iki mokyklos toli arba reikia pereiti pavojingas sankryžas – privalu lydėti visą pradinių klasių periodą.“

Ką patartumėte tuo atveju, jeigu vaikui sunkiau sekasi bendrauti su kitais vaikais? Ar visada tai, kad vaikas, tarkime, nepritampa prie klasės kolektyvo yra neigiamas reiškinys?

Aurima Dilienė: „Kiekvienas mes esame individualūs ir turime skirtingą bendravimo intensyvumo poreikį. Tikrai neturi būti visi vaikai aktyvūs ir noriai bendraujantys. Kiekvienoje klasėje visada yra tokių, kurie mieliau laikysis nuošalėje arba turės po vieną gerą draugą klasėje. Tai būtina gerbti ir „negydyti“ vaikų, kurie nėra „klasės sielos“.“

Kaip ugdyti vaiko sąmoningumą renkantis draugus?

Aurima Dilienė: „Vaikai visada atkartoja savo tėvus. Mielieji, nesistebėkite savo vaikų elgesiu – stebėkite save ir suprasite, kieno modelius perėmė vaikas. Taigi, visa ko mokyti tenka tik savo asmeniniu pavyzdžiu.“

Aptarkime „mokytojo autoritetą“. Kaip siūlytumėte padėti vaikui atskirti, kad mokytojo elgesys nėra tinkamas?

Aurima Dilienė: „Vaikai labai greitai pajaučia mokytojų silpnybes ir su tuo susijusį netinkamą elgesį. Jeigu atidžiau klausysimės, ką kalba ir pasakoja vaikas, visuomet išgirsime daug smulkmenų, kurios mums leis suprasti mokytojo elgesio problemas. Vaikai tampa kritiški suaugusiųjų atžvilgiu tik apie dvyliktus gyvenimo metus, todėl anksčiau išmokyti vaikus diferencijuoti suaugusiųjų elgesį bus gana sudėtinga.“

Patyčios mokykloje – opi problema. Ką reikėtų daryti, jeigu vaikas elgiasi netinkamai, skriaudžia kitus?

Aurima Dilienė: „Kalbėtis su jo tėvais. Ir išsiaiškinti tėvų tarpusavio santykių modelį – nes tai labai dažnai ir būna vaiko elgesio atspindys.“

Su kokiomis dar problemomis susiduria vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą? Į kokius klausimus tėvai / globėjai turėtų būti pasiruošę atsakyti?

Aurima Dilienė: „Atsidūręs naujoje aplinkoje, vaikas susiduria daugiausia su vidinėmis emocinėmis problemomis. Tik tai, kas yra jo viduje, atsispindi ir išorėje. Ne iš visų vaikų yra tyčiojamasi, ne visiems nesiseka susikaupti ir t. t. Viskas pirmiausia vyksta vaiko viduje, o tik paskui mes tai matome jo rezultatuose, poelgiuose. Būkime pasiruošę visada išklausyti savo vaikus, besąlygiškai, nevertindami, nereikalaudami būti tobulais. Juk tai mokymasis, o mokiniai turi daryti klaidas ir iš jų mokytis. Kiekvienas žmogus visą savo gyvenimą taip ir lieka mokiniu.“

Gal galėtumėte patarti, kaip ugdyti vaiko savarankiškumą tiek namuose, tiek mokykloje?

Aurima Dilienė: „Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Kasmet teikiame vis daugiau atsakomybės, duodame vis daugiau laisvės veikti... Svarbu įvertinti, kiek individualus vaikas jau savarankiškai sugeba atlikti ir netrukdyti jam to padaryti.