Neišvengiamai mažėjant studentų skaičiui, Lietuvos regioninės kolegijos susiduria su dideliais iššūkiais ir yra spaudžiamos ieškoti efektyvių veiklos būdų gana sudėtingomis sąlygomis išlaikant studijų kokybę ir patrauklumą.
Ekspertų teigimu, iki 2020 m. potencialių studentų Lietuvoje mažės apie 40 procentų, ir tai esąs didžiulis iššūkis kiekvienai aukštajai mokyklai, kuri galvoja apie savo saugumą ir svarbą. Kolegijų aktyvumą skatinantys švietimo politikai ragina regionų kolegijas daugiau bendradarbiauti su vietos valdžia, "verstis per galvą" ir netapti "ligoniais", su kuriais studentai nenori turėti ką nors bendra.
Didžiausias kolegijų problemas ir jų išlikimo perspektyvas Seime aptarė kolegijų, savivaldybių, universitetų, pramonininkų, Darbo biržos atstovai, antradienį diskutavę konferencijoje "Regioninė kolegija - dabartis ir ateities perspektyvos". Keturių regionų - Marijampolės, Utenos, Alytaus ir Žemaitijos kolegijų iniciatyva konferenciją surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Skaičiuojama, kad per 80 proc. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas renkasi du traukos centrus - Vilnių ir Kauną, o regionams lieka kiek daugiau negu 15 procentų, kurie pasklinda po visas kitas aukštojo mokslo institucijas.
Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas pripažįsta, kad prasidėjus projektiniam ES paramos gavimo laikmečiui, kai lėšos būdavo skiriamos konkursiniu būdu, nė viena mažesniųjų miestų kolegija nespėjo koja kojon su didesniųjų miestų kolegijomis dėl silpnesnių savo personalo gebėjimų projektų vadybos srityje ir ribotų komunikacinių gebėjimų užsienio kalbomis.
"Regionų kolegijos turėjo ir tebeturi sunkumų susirasdamos tinkamos kompetencijos dėstytojų, padedančių užtikrinti būtinus studijų programų kokybinius kriterijus.Geriausiu atveju tai būna vienas kitas ne pagrindinėse pareigose dirbantis docentas, o ką jau kalbėti apie profesorius...", - teigė V. Viliūnas.
Jis pabrėžė, kad didžiausia regioninių kolegijų problema tapo ryškus ir neišvengiamas stojančiųjų skaičiaus mažėjimas, pirmiausia susijęs su nuosekliai mažėjančiu abiturientų skaičiumi regionuose. "Marijampolės kolegijoje studijuojančiųjų jaunuolių nuo 2008 m. iki šių metų vasario mėnesio sumažėjo beveik 28 proc. Statistikos duomenys rodo, kad į aukštąsias mokyklas galinčio stoti jaunimo skaičiaus mažėjimas Marijampolės regione stabilizuosis tik apie 2023 metus. Papildomą nepageidaujamą įtaką daro ir kol kas nemažėjanti jaunimo emigracija, jo veržimasis į Vilnių ir Kauną", - vardijo kolegijos direktorius.
Jo teigimu, regioninės aukštosios mokyklos pastaraisiais metais patiria didelį išorinį spaudimą ieškoti labai efektyvių veiklos būdų gana sudėtingomis sąlygomis. Kolegijos priverstos telktis į tris tikslus - pajamų didinimą, išlaidų mažinimą ir studijų kokybės užtikrinimą. Nesitikint ženklesnio studentų skaičiaus padidėjimo, orientuojamasi į patrauklesnį studijų programų paketą.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi didelių skirtumų tarp regioninių kolegijų dalyvaujant ES struktūrinių fondų projektuose.
"Galiu paminėti kvietimą dėl tęstinio mokymo - kolegijos buvo raginamos paduoti paraiškas, ir nepadavė... Praleistos galimybės ir atnaujinti kolegijų infrastruktūrą. Suprantu, trūksta gebėjimų, bet trūksta ir to "vertimosi per galvą", kas yra neišvengiama. Kolegijos labai skiriasi ir studijų proceso organizavimu, kai kuriose labai lėtai vyko persitvarkymas nuo programų gausos į mažesnį jų kiekį. Taip pat skirtingas yra studijų programų atnaujinimas, įtraukiant regiono partnerius. Skirtingai kolegijos bendradarbiauja ir su vietos valdžia - kur yra susišnekėjimas su regiono valdžia, ten atsiranda bendri projektai", - teigė viceministrė.
Lygindama keturių regionų kolegijų - Marijampolės, Utenos, Alytaus ir Žemaitijos - veiklos duomenis, viceministrė siūlė kolegijoms ne tik konkuruoti, bet ir kooperuotis programomis, jungtis į tarptautinius tinklus, efektyviau naudoti biudžeto lėšas. Viceministrė perspėjo, kad šįmet papildomų biudžetinių pinigų nenumatyta, o šįmet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius būsiąs mažesnis 7 proc.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, į teritorines darbo biržas jau kelerius metus registruojasi kolegijų absolventai, dažniausiai baigę verslo vadybos, teisės, ekonomikos ir buhalterinės apskaitos specialybes, tačiau jos vis tiek išlieka vienos populiariausių tarp studijuojančiųjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą