Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai nesupranta, kodėl prasidėjus stojamiesiems švietimo ir mokslo ministras suskubo skelbti preliminarius universitetų vertinimus ir net kalbėti apie gręsiantį švietimo įstaigų uždarymą. Kolpingo kolegijos vadovė teigia, jog ministerija platina melagingą informaciją, o valdininkų veiksmai primena suplanuotą akciją prieš neįtikusias aukštąsias mokyklas.
Surengė protestą
Vakar prie Švietimo ir mokslo ministerijos rinkosi Kolpingo kolegijos studentai ir dėstytojai. Ministerijos prieigose buvo iškabintos naujojo kolegijos pastato nuotraukos. Taip akademinis jaunimas norėjo atkreipti švietimo ministro dėmesį į realybės neatitinkantį aukštosios mokyklos vertinimą. Iš keturių kriterijų kolegija neatitiko vieno - materialių išteklių studijoms pakankamumo ir prieinamumo. Vertintojų manymu, studentams nepakako patalpų, technikos ir bibliotekos.
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Kolpingo kolegijos vadovė Lina Kalibataitė, vertintojai žiūrėjo tik į 2008-2010 m. laikotarpį ir visiškai ignoravo faktą, jog 2011 m. kolegija įsikūrė naujai pastatytame pastate Kauno senamiestyje. „Jau 2002 m. mes pradėjome savo plėtros strateginio plano vykdymą ir jį baigėme 2011 m. Kadangi ministerijai visi duomenys buvo pateikti, buvome ramūs, kad niekas nesivadovaus dvejų metų senumo informacija“, - sakė ji.
Ministras ignoravo
L.Kalibataitės teigimu, į naująjį pastatą ir studijų sąlygų gerinimą investuota arti 4 mln. litų. „Ministerija į tai nekreipia dėmesio. Gavusi galutines išvadas su neigiamu vertinimu buvau pas ministrą. Klausiau, gal jūs nežinote situacijos? Mums rekomenduota gerinti tai, ką jau ir taip esame pagerinę daugiau kaip prieš metus. Tai ką - mums reikia dar vieną pastatą statyti?“ - piktinosi ji.
Kaip teigė kolegijos vadovė, pats vertinimo metodas prasilenkia su logika. „Vertinant vestas trejų metų vidurkis. Kaip galima patalpų plotui išvesti vidurkį? Arba pastatas stovi, arba ne. Nuolatos girdime, kad aukštosios mokyklos turi būti šiuolaikiškos, greitai kintančios, prisitaikančios prie naujų sąlygų. Tai kokia biurokratija turėtų būti pačiose ministerijose, jei jie sugeba pateikti tik dvejų metų senumo informaciją, kuri neatitinka tikrovės“, - stebėjosi moteris.
Suplanuota akcija
Pasak kolegijos vadovės, ministerijos vertinimai prasilenkia su tikrove. „Atliktas vertinimas nėra patikimas. Mūsų atžvilgiu paskleista melaginga informacija, kuria mums padaryta žala. Matome pagal studentų pasirinkimą, kad yra sukelta abejonė, nepasitikėjimas, kolegijos diskreditacija. Kas už tai atsakys? Juo labiau kai Švietimo ministerijai iš anksto buvo pateikta visa informacija“, - apmaudo neslėpė moteris.
L.Kalibataitės teigimu, stebina ir ministerijos pasirinktas laikas skelbti preliminarius vertinimo rezultatus. „Mūsų manymu, tai atrodo kaip suplanuota akcija prieš stojamuosius sukelti nepasitikėjimą aukštosiomis mokyklomis. Gal tai yra ministerijos noras, kad stojantieji šių mokyklų nebesirinktų? Visą laiką stebėjome nuolatinį stojančiųjų skaičiaus augimą, kuris šiuo metu stabilizuojasi“, - piktinosi kolegijos vadovė.
Kalta metodika
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė, visi vertinimai atliekami griežtai laikantis švietimo ministro instrukcijų. „Yra ministro įsakymas. Jame numatyta, už kuriuos metus aukštoji mokykla bus vertinama. Materialinė bazė ar personalo kokybė per vienus metus nepagerėja. Metodikoje numatyta remiantis tarptautine praktika, kad vertinama sumuojant kelerių metų rezultatus“, - sakė ji.
Pasak direktorės, vertinant visada remiamasi praeities informacija. „Jeigu pastatas yra, dar nereiškia, kad studentai juo naudojasi. Jeigu jis ką tik pastatytas, tikriausiai trečiakursiai mokydamiesi neturėjo sąlygų juo naudotis. Visada žiūrima už praeitį. Vertinimas niekada nėra fotografavimas dabartinio momento“, - paaiškino moteris.
Tik rekomendacijos
J.Petrauskienės teigimu, vertinimu norėta padėti aukštosioms mokykloms. „Vertinimo tikslas nėra kažką nubausti. Tikslas - pasižiūrėti, kaip aukštoji mokykla sprendžia problemas. Jeigu kolegija gerina sąlygas, yra puiku. Juk po šito vertinimo nepriimama jokių kardinalių sprendimų. Tai tik informacija pačiai aukštajai mokyklai, kaip tobulėti“, - sakė ji.
Prof. Albertas Skurvydas - Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius:
Visoje Europoje tokie vertinimai vyksta, todėl patį faktą vertinu teigiamai. Buvo pasirinkti penki kriterijai. Vertinta pagal žmogiškuosius ir materialinius kriterijus, studijų, mokslo kokybę, poveikį regionui ir strateginį valdymą. Mano manymu, viską buvo galima daryti lanksčiau. Jei iš penkių kriterijų už keturis gavome gerą arba labai gerą vertinimą, ypač už mokslą ir studijų kokybę, tai sveiku protu žiūrint nelogiška, kad bendras vertinimas būtų neigiamas. Reikėtų įvardyti, kad bendras vertinimas teigiamas, bet taisytini tam tikri dalykai. Gavome minusą už strateginį valdymą. Bet jo modelių yra milijonai. Blaiviai mąstant, jei mes savo misiją įgyvendiname mokslo, studijų, poveikio regionui srityse, tai ar nekyla klausimas, kaip mes tai sugebame padaryti be valdymo?
Manau, šioje srityje galime tobulėti visi. Valdymo pirmiausia turėtų mokytis Švietimo ir mokslo ministerija ir ministras. Ypač valdymo etikos. Paskelbiami rezultatai net nesulaukus apeliacijų rezultatų su tikslu vienas aukštąsias mokyklas parodyti kaip blogas, kitas kaip geras.
Jei vertinimo tikslas pirmiausia pačioms aukštosioms mokykloms nurodyti jų silpnąsias vietas, tai kodėl ministras negali akcentuoti ir gerų dalykų? Kam reikia iš karto apjuodinti? Juk taip pasakoma nestoti į neigiamai įvertintas mokyklas. Tai tiesiog nesolidu.
Mūsų aukštoji mokykla buvo vertinama pirmoji Lietuvoje. Nebuvo jokios patirties. Po vertinimo visi važiavo, klausinėjo. Per daug to nesureikšminome. Bet svarbu, kaip elgtis su išvadomis. Kam pasiėmus jas eiti į televiziją ir kalbėti apie aukštųjų mokyklų uždarymą pateikiant jas kaip kažkokį blogį. Mūsų akademija gyvuoja jau 75 metus. Tarp pasaulio sporto universitetų pagal studijų kokybę esame vieni geriausių. Tai gal galime tuo pasidžiaugti. Iš ministro laukiame padrąsinimo, o ne visko neigimo ir įvykių dramatizavimo.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą