Šalies universitetų rektoriai sutarė dėl minimalaus konkursinio balo stojant studijuoti įvedimo

Bus reikalaujama, kad baigiant bendrojo labinimo mokyklą, pagrindiniu lygiu būtų išlaikytas bent vienas valstybinis brandos egzaminas, kiti - patenkinamu arba bent ekvivalentiniu lygiu. Pagrindinis lygis reiškia, kad egzamino metu pademonstruotos abituriento žinios įvertinamos 41-78 proc., patenkinamas, kai įvertinimas - nuo 16 iki 41 proc.

Kai kurių konferencijos dalyvių nuomone, toks ar dar aukštesnis barjeras, neleisiantis kiekvienam siekiančiajam aukštojo mokslo peržengti universiteto slenksčio ir tapti studentu, turėtų būti taikomas tik tiems, kurie nori studijuoti valstybės lėšomis. Tačiau šiai nuostatai nepritarta.

Dauguma rektorių pabrėžė, jog pati priėmimo į aukštąsias mokyklas balo skaičiavimo sistema yra per sudėtinga. Tad "žmonės išorėje", pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus prof. Alfonso Daniūno, tie, kurie nesusiję su mokyklomis, galvos, kad nuo šiol studijuoti bus priimami "dvejetukininkai". Todėl šiuo klausimu (dėl pokyčių skaičiuojant balus) žadama kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją.

Kaune posėdžiavę rektoriai gavo progą susipažinti su neseniai atlikto tyrimo, kurio duomenys oficialiai bus skelbiami gruodį, rezultatais. Dr. Rima Kalinauskaitė, pristatydama Studijų sistemos suinteresuotų šalių nuostatas dėl minimalaus konkursinio balo ir darbo studijų metu, teigė, jog kovo - birželio mėnesiais buvo apklausta daugiau nei 10 tūkstančių moksleivių, studentų, dėstytojų, darbdavių. Penktadalis pastarųjų, beje, studijų kokybę vertino neigiamai, - kritiškesni buvo privataus sektoriaus atstovai.

Tik ketvirtadalis apklaustų dėstytojų, anot dr. R. Kalinauskaitės, teigiamai vertina moksleivių pasirengimą studijuoti po bendrojo lavinimo mokyklos. O kalbant apie minimalaus konkursinio balo įvedimą, 72 proc. dėstytojų sutiko, jog tokio balo reikia, nes tai labiau prisidėtų prie studijų kokybės gerėjimo. Tačiau didesnė privačių aukštųjų mokyklų dėstytojų ir administracijos darbuotojų dalis konkursinio balo įvedimui nepritarė. Mažiausiai pritariančiųjų buvo tarp moksleivių.

Analizuojant tyrimo rezultatus, kurie atspindi ir šiųmetinių pirmakursių pasiekimus, matyti, jog 79,7 proc., jų, stodami į aukštąsias mokyklas, surinko po 2 balus. Bet į kai kurias socialinių ar technologinių mokslų programas daliai abiturientų pavyko įstoti turint vos 0,2 - 0,28 balo.

"Nepamirškim, kad ta sistema tinka tik tiems, kurie stoja pirmu prioritetu. Aš manyčiau, jog kur kas svarbiau yra ne stojimas, bet universiteto baigimas. Ir kalbant plačiąja prasme, reikia prieiti prie kompromisų. Yra daug gabių vaikų, kurie gal baigia kaimo mokyklas, nelaiko valstybinių egzaminų, o paskui paaiškėja, kad studijuoti sugeba ir rodo puikius rezultatus. Tai gal universitetai patys turėtų individualiai spręsti, kokį minimalų balą nusistatyti. Dabar mes sukuriam situaciją, kuri neleis ateiti gabiems jaunuoliams", - diskusijose kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka.

Jo kolega iš Kauno technologijos universiteto - prof. Petras Baršauskas (LURK vadovas) buvo kitos nuomonės ir sakė, kad "stojimo sąlygos turi būti vienodos. Rektorių konferenciją rekomenduoja tokią nuostatą, o ją įtvirtins Švietimo ir mokslo ministerija.

Studijų įstatymas teigia, kad stojamąjį balą aukštoji mokykla privalo viešai paskelbti likus dviem metams iki jo taikymo. Tiesa, iki šiol ne visos tai darė. Kai kuriems rektoriams labiau priimtina tą terminą sutrumpinti iki pusmečio. Bet tokiu atveju, kaip pastebėjo VDU rektorius, jau per 2015-ųjų priėmimą į aukštąsias mokyklas įvedus minimalų konkursinį balą, bus užkirstas kelias tapti studentais tiems, kurie brandos atestatą įgijo prieš keletą metų.

"Paskelbsim apie naują tvarką, o gal kas iš ankstesnių metų abiturientų nespės perlaikyti egzaminų, ir negalės stoti į universitetą? Juk tokių, kurie stoja ne tuoj po vidurinės baigimo, bet keletą metų padirbėję ir tvirtai apsisprendę ką nori studijuoti, per visą Lietuvą pernai buvo net 13 tūkstančių.", - sakė prof. Z. Lydeka.

Studentų sąjungos nuomone (ją rektoriams išsakė šios sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis, gali būti taikoma ir kitokia forma, - nebūtinai minimalus konkursinis balas. Paprasčiausia būtų neprileisti prie studijų tų, kurie baigdami mokyklas laikė tik mokyklinius abitūros egzaminus. Studentų sąjungos atstovas neabejojo.

Šiais mokslo metais barjerą stojantiesiems (minimalų konkursinį balą) taikė tik 3 šalies universitetai.