Doktorantas nuosekliai išnagrinėjo ir tikslingai atskleidė Lietuvoje ryškius SMP sistemos valdymo aspektus. Visų pirma mokslininkas akcentuoja, kad SMP tapo interesų sritimi politikos formuotojams, sveikatos vadybininkams, mokslininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims, tačiau jos sąvoka nėra pakankamai aiški ir dažnai suprantama skirtingai. Nevienodas suvokimas kelia konfliktines situacijas tarp medikų ir pacientų, turi finansinių ir teisinių pasekmių sveikatos priežiūros sistemos dalyviams.
Taip pat vyksta transportuojamų ir savarankiškai atvykstančių į priėmimo skubios pagalbos skyrių pacientų srautų pokyčiai. Neplanuotai ir kai kur nevaldomai padidėję pacientų srautai kartais iš esmės pablogina teikiamų paslaugų kokybę: SMP teikiantis gydytojas vis mažiau laiko gali skirti paciento būklei įvertinti, ilgėja eilės ir laukimo laikas. „Šiandien, pavyzdžiui, turime įsakymą dėl būtinosios medicinos pagalbos su keturiomis kategorijomis, kurios niekaip neatitinka šios dienos aktualijų. Viskas šiame įsakyme orientuota į stacionarinę pagalbą, o ambulatoriniai pacientai tarsi lieka už borto. Toks vertinimas, kad per valandą laiko visiems turi būti suteikta pagalba niekaip neatitinka realybės. Pasaulyje yra ir dvi valandos, ir trys, ir keturios, ir penkios, o pas mus viskas – atėjo pacientas ir tik viena valanda laiko. Niekaip neišeina prie šių laikų personalo galimybių, jiems suteiktų įgaliojimų, turimų resursų, to padaryti. Tad prasilenkia pas mus sistemoje teorija ir praktika.“ – mintimis dalijosi doktorantas.
G. Virketis atliko išsamų tyrimą ir apklausė respondentus praktiškai iš visų Lietuvos ligoninių. Apimtos darbe ir tos sritys, kurios iki šiol nebuvo nagrinėtos, pvz., tarp-stacionarinis transportavimas. Taip pat iškeltas slaugytojų dalyvavimas skubios medicinos pagalbos teikime. „Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus paciento būklės vertinimą gali atlikti tik gydytojas, nors yra konstatuojamas gydytojų trūkumas. Tyrimo rezultatais pagrįsta, kad slaugytojui atliekant pirminį paciento būklės vertinimą pailgėtų gydytojo laikas pagrindiniam darbui, o tai darytų tiesioginę įtaką PSPS paslaugų prieinamumo ir kokybės pagerėjimui.“ – kalbėjo mokslininkas.
Apibendrinant, G. Virkečio atlikto tyrimo duomenų analizė atskleidė tokius Lietuvos SMP sistemos valdymo trūkumus: SMP paslaugų teisinio reglamentavimo stoka; neadekvačios SMP vertinimo kategorijos ir dėl to per dideli pacientų srautai; sudarytų ir patvirtintų SMP veiklos standartų, algoritmų ar protokolų stoka; per mažas personalo skaičius, žema kvalifikacija ir kompetencijos; trūksta SMP paslaugų kiekybinių ir kokybinių veiklos vertinimo rodiklių, nėra SMP sistemos darbo rezultatų vertinimo; trūksta pacientų transportavimo tarp gydymo įstaigų reglamentavimo; SMP paslaugų finansavimo stoka; neužtikrinamas visuomenės informavimas ir mokymas. Kiekvienam iš šių trūkumų šalinti moksliniame darbe doktorantas pateikė pasiūlymų bei visos SMP sistemos tobulinimo priemonių.
G. Virketis mokslinį darbą gynėsi viešame Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos (KU), Aleksandro Stulginskio (ASU), Mykolo Romerio (MRU) ir Šiaulių universitetų vadybos jungtinės doktorantūros komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Pranas Žukauskas. Mokslo daktaro disertacijos gynimo taryboje dalyvavo KU profesoriai dr. Ligita Šimanskienė ir habil. dr. Julius Ramanauskas, taip pat prof. dr. Alvydas Baležentis iš MRU bei prof. dr. Barbara Kožuch iš antrojo pagal savo svarbą ir dydį Lenkijoje Jogailos universiteto Krokuvoje. Po sėkmingo disertacijos gynimo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Vadybos katedros kolektyvas padovanojo doktorantui šį įvykį simbolizuojantį mokslo varpą (su įrašu apie tai) ir simbolinį baltą daktaro chalatą bei kepuraitę. G. Virketis juokėsi, kad nors kasdien savo darbe nešioja baltą gydytojo chalatą, bet šis buvo išskirtinis – kitokio daktaro – socialinių mokslų. Tačiau daugiausia šypsenų doktorantui sukėlė balta kepurė, nes kasdienėje veikloje ji nebenešiojama (tik operacinėje), tai su ja buvo neįprasta ir smagu.
Doktoranto mokslinio darbo vadovas profesorius Rimantas Stašys džiaugėsi sėkmingu disertacijos gynimu ir gyrė doktorantą: „Gintautas nuostabus žmogus, puikus savo srities žinovas. Jis atliko didžiulį darbą, puikiai išnagrinėjo temą ir parašė disertaciją tikrai labai aktualia, reikšminga tema. Labai smagu buvo dirbti su žmogumi, kuris su malonumu tyrė ir nagrinėjo būtent tą sritį, kuri jam artima.“ R. Stašys nuoširdžiai padėkojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojui prof. habil. dr. Vinsui Janušoniui už reikšmingas konsultacijas ir visokeriopą pagalbą doktorantui atliekant mokslinį tyrimą. Taip pat paminėjo, kad būtent tokių ir reikia Lietuvai ligoninių arba kitų įmonių vadovų, kurie ne tik patys tobulėja kaip įmonių vadovai ar mokslininkai, bet ir aktyviai skatina tobulėti savo bendradarbius bei komandos narius.
Pats doktorantas teigė, kad nesupranta tų darbų, kurių negalima pritaikyti praktikoje. Anot jo, mokslinio darbo realus pritaikomumas yra svarbiausia ir būtent tą suvokdamas savo darbą rašė. Ir nors buvo nelengva pasiekti ir apklausti tikslingus respondentus, analizuoti duomenis, bet rezultatais doktorantas liko patenkintas. „Labai džiaugiuosi savo darbu. Atlikau išsamų tyrimą, perskaičiau daugybę literatūros, kurią sudėjau į savo disertaciją. Smagu, kad dabar kiekvienas gali imti ir skaityti mano darbą bei juo naudotis“ – kalbėjo G. Virketis. Doktorantas labai dėkingas mokslinio darbo vadovui R. Stašiui, konsultantui V. Janušoniui, KU SMF fakulteto Garbės dėstytojui prof. Vytautui Jonui Žilinskui, ASU emeritei prof. Jadvygai Ramanauskienei bei visam KU SMF Vadybos katedros kolektyvui, kuris ne tik skaitė darbą, davė patarimų, pamokė, bet ir labai palaikė. „Labai dėkingas esu Vadybos katedrai, malonūs visi žmonės ir profesionalūs mokslininkai. Aišku, kartais būdavo ir skaudesnių replikų ar pastabų, bet esu dėkingas ir už jas, nes juk kritika padeda tobulėti“ – dėkodamas sakė doktorantas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą