Stovyklose ieško ne tik malonumo, bet ir naudos
Stovyklose ieško ne tik malonumo, bet ir naudos

Artėjant vasarai dažnas tėvų imasi už galvos, kur pasibaigus mokslo metams priglausti savo atžalą. Kai kurie negaili didžiulių investicijų į vasaros stovyklas, kad tik atplėštų vaikus nuo kompiuterių bei televizorių, o patys su nostalgija pamena savo vaikystės laikus, kai stovyklos tęsdavosi kone mėnesį, o visas išlaidas padengdavo valstybė ir profesinės sąjungos. [CITATA]

Pirmą kartą susidūrus su dilema, į kurią stovyklą išsiųsti savo atžalą, gali apsisukti galva, mat internete akys raibsta nuo pasiūlymų ir kainų gausos. Pavadinimai patys įvairiausi - nuo "Čempionų" iki "Šampinjonų", nuo "Miškinukų" iki "Monstrų viešbučio" ir kt.

Be tradicinių stovyklų, siūloma keliauti į temines - galima rinktis sukarintas, muzikines, sporto, kūrybines, kalbų, išgyvenimo, šokių ir kitokias stovyklas. Tačiau daugelio stovyklų pamaina tęsiasi vos 5-10 dienų. Tad dažnas tėvų skaičiuoja, ar jie išgali susimokėti už sąlyginę savaitės ramybę, ypač jei šeimoje auga ne vienas mokyklinukas.

Internete stovyklos siūlo pačias įvairiausias kainas - nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų už 5-14 dienų laisvalaikio organizavimą.

Beje, vasaros poilsį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojančių įmonių atstovai tikina, kad nemaža dalis tėvų nemato jokių problemų į dvi savaites trunkantį vaikų edukacinį laisvalaikį investuoti kur kas daugiau - net per 5 tūkst. litų. Esą panašiai tiek kainuoja kalbų stovyklos užsienio šalyse.

VIENETAI. Stovyklų organizatoriai sako, kad Lietuvoje dar yra bendrovių, kurios apmoka savo darbuotojų vaikų poilsį, tačiau tokių - vienetai. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.

Renkasi atsakingai

Tuo metu tėvų patirtis rodo, kad kaina dar nieko nereiškia, ir ne vienas jų tikina, jog stovyklą rinktis reikia taip pat atsakingai, kaip ir antrąją pusę.

"Niekada nebepasikliaučiau vien aprašymu internete ir skambiu pavadinimu, patarčiau tėvams patiems nuvykti į vietą ir savo akimis įsitikinti, kokiomis sąlygomis jūsų vaikas gyvens tą savaitę. Prieš porą metų vienoje stovykloje poilsiavusi mano dukra jau po trijų dienų nebeturėjo nė vieno sauso drabužio, nes paaugliai vadovai kasdien organizuodavo laistymosi vandeniu konkursus. Apie kvapą kambaryje nuo peršlapusių drabužių net nebekalbu", - karčia patirtimi dalijosi klaipėdietė Vilhelmina Paniuškienė.

Kadaise pati stovyklos vadove dirbusi moteris pažymi, kad dabar toli gražu ne visų stovyklų organizatoriai atsakingai žiūri į tai, kokias emocijas ir potyrius išsiveš stovyklautojai. Todėl esą pats patikimiausias būdas pasirinkti tinkamai - pažįstamų žmonių rekomendacijos.

Kita mama taip pat sakė nustebusi, kai internete rado skelbimą, kad renkami vaikai į stovyklą, kurią prieš keletą metų dėl antisanitarinių sąlygų uždarė higienistai.

"Renkantis stovyklą dažnai svarbus ne tik kainos klausimas. Daug svarbiau, ką už tuos sumokėtus pinigus per savaitę tavo vaikas gaus. Jei jie tik slankios apie namelį - tai gali daryti ir namuose. Manau, kad labai svarbu sužinoti, koks vadovas dirbs su tavo vaiku", - svarstė klaipėdietė Dainora.

Sovietmečiu buvo kitaip

Daugelis suaugusiųjų su nostalgija prisimena savo vaikystę, kai kone visą vasarą praleisdavo stovyklose. Viena pamaina sovietiniais laikais tęsdavosi per 20 dienų, tačiau būdavo ir tokių stovyklautojų, kurie išbūdavo po kelias pamainas, o tėvų piniginės dėl to nenukentėdavo.

"Sovietiniais laikais buvo kitokia politika - norėdavo išvežti kolūkiečių vaikus prie jūros, kad jie pailsėtų. Valstybė dengdavo didžiąją dalį išlaidų už vaikų poilsį ir tik mažą dalį sumokėdavo profesinės sąjungos. Jei už vieno vaiką pamainą būdavo paskaičiuota 54 rubliai, profesinės sąjungos mokėdavo tik 8 rublius 50 kapeikų", - prisimena jau per 40 metų prie Baltijos jūros gyvuojančios vaikų poilsio stovyklos "Žilvitis" ilgametis vadovas Bronius Kalvaitis.

Tiesa, jis pažymėjo, kad toli gražu ne visi vaikai anuomet džiaugdavosi tokia valstybės dovana. Būdavo ir tokių, kuriems poilsis prie jūros per kelias savaites įgrisdavo, tad jie iš stovyklos paprasčiausiai pabėgdavo.

"Didžiausia problema anais laikas buvo maitinimas, nes visas maistas buvo limituotas. O kiekvieną atvežtą vaiką pasverdavome ir, jei išvažiuojant tėvai matydavo, kad nors keli gramai nukrito, tokias scenas pakeldavo... Nepadėdavo nei paaiškinimai, kad vaikas daug sportavo ir sutvirtėjo", - prisiminimais dalijosi B. Kalvaitis.

Stovyklos vadovas sutinka, kad dabar vasaros vaikų poilsis gerokai paplonina tėvų pinigines, tačiau esą nieko nepadarysi - iš kelių vasaros mėnesių stovykla turi išsilaikyti visus metus.

"Beje, yra dar bendrovių, kurios apmoka savo darbuotojų vaikų poilsį, tačiau tokių - vienetai. Kai patys tėvai brangiai moka, nori, kad jūra būtų šilta, todėl dabar pamainas rinkti pradedame tik nuo birželio pabaigos", - pasakojo B. Kalvaitis ir paminėjo, kad šią vasarą "Žilvičio" stovykloje nemokamai galės pailsėti 36 vaikai - jų poilsis bus finansuojamas iš Švietimo mainų paramos fondo.

Būreliai tęsiasi ir vasarą

Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, iš miesto biudžeto šiemet neskirta nė vieno lito vaikų vasaros laisvalaikiui organizuoti.

Nemokamo poilsio gali tikėtis tik socialiai remtini ir negalią turintys vaikai. Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės duomenimis, šiemet dalinai bus paremti 9 nevyriausybinių organizacijų projektai vasaros poilsiui organizuoti. Jiems remti numatyta skirti 25 tūkst. litų.

Kur kas ramiau jaučiasi tų vaikų tėvai, kurių atžalos mokslo metais lanko papildomus būrelius - dažnai šie būreliai organizuoja ir dieninius vasaros užsiėmimus.

"Tenka tik apgailestauti, kad miesto savivaldybė nebeskiria lėšų dienos stovykloms organizuoti. Atėjo krizė, viskas ir baigėsi, o tėvai iki šiol skambina ir teiraujasi, ar priimsime vaikus iš šalies. Tačiau, kol nėra finansavimo, į dienos stovyklas galime priimti tik tuos vaikus, kurie lanko mūsų organizuojamus būrelius", - pasakojo Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.

Pasak jo, daugelio būrelių vadovai ir vasarą savo auklėtiniams organizuoja dienos stovyklas, už kurias tėvams nereikia nieko mokėti, nebent įdėti kelis litus už bilietus į lankytinus objektus ir užkandžių.

"Tad tėvams belieka patarti rugsėjį surasti savo vaikui užklasinės veiklos ir tuomet, baigiantis mokslo metams, nebereikės sukti galvos dėl vasaros užsiėmimų", - patarė A. Bagdonavičius.

Poilsiaudami ir mokosi

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja stovyklos, kur vaikai ne tik poilsiauja, bet ir tobulina savo žinias. Kai kuriais atvejais tai nėra pigi investicija, tačiau, pasak tokių stovyklų organizatorių, esą vis daugiau tėvų linkę vaikui "nupirkti meškerę, o ne kibirą žuvies".

Tokių dienos stovyklų organizatorių teigimu, klysta tie, kurie įsivaizduoja, kad šiose stovyklose tenka tik mokytis.

"Kasmet vis auganti Vasaros anglų kalbos instituto programa - tai ne tik intensyvus anglų kalbos kursas, bet ir puikios atostogos. Kurso dalyviams organizuojamos pažintinės ekskursijos, renginiai, tarp kurių - ir talentų vakarai, ir skirtingų tautų prisistatymai, ir tiesiog vakaronės drauge žiūrint gerą filmą. Programoje kasmet dalyvauja apie tris šimtus skirtingo amžiaus dalyvių iš labai įvairių šalių, todėl tai yra ir puiki proga susirasti naujų draugų, kasdien gyvai praktikuoti anglų kalbą.

Be to, ši programa net kelis kartus pigesnė nei analogiškos panašios trukmės programos kitose šalyse. Kam važiuoti į Angliją, jeigu anglų kalbą galima mokytis tarptautiniame universitete, tarp įvairių tautų atstovų, iš dėstytojų, kuriems ši kalba - gimtoji", - sako LCC tarptautinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Arnoldas Remeika.

Visgi ir teminių stovyklų organizatoriai ragina tėvelius pasitarti su vaikais, ar jie tikrai nori derinti poilsį su užsiėmimais.

"Suprantu, daugelis tėvų norėtų, kad jų vaikai užaugę būtų sėkmingi verslininkai, bet mes nuolat akcentuojame tėvams, kad tų vaikų, kurie nesidomi finansais, ekonomika, ir nereikėtų versti to daryti", - sako "Milijonierių stovyklos" vadovas Vincentas Vitkauskas.

Pagal JAV analogišką modelį veikiančios stovyklos vadovas minėjo, kad gana svarbu ir vaiko amžius, nuo kada galima derinti poilsį su žiniomis. Be to, svarbu, kaip jos pateikiamos. Paprastai esą tokių stovyklų metu žinios vaikus pasiekia tarsi žaidžiant. Pavyzdžiui, JAV finansinio raštingumo vaikus stovyklose moko jau nuo 7 metų, tuo metu Lietuvoje šis modelis pritaikomas 14-mečiams.

"Tačiau pamažu finansinis raštingumas skverbiasi ir į mūsų visuomenę, tad ateityje planuojame į stovyklą rinkti ir mažesnius vaikus. Žodžiu, judame ir mes verslesnio ir brandesnio Lietuvos jaunimo link. Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad praleidęs vieną kitą savaitę stovykloje jūsų vaikas taps milijonieriumi, tačiau jis gali rasti kelią, kaip to pasiekti ateityje. Kita vertus - nebūtinai pinigai ar materialinis turtas paverčia žmogų milijonieriumi. Jis gali būti turtingas ir asmeninėmis savybėmis, šeima, draugais, gyvenimo įspūdžiais, idėjomis", - sako V. Vitkauskas.

Sidebar placeholder