Studentai nenori nemokamo ir visiems prieinamo aukštojo mokslo

Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad studentai ir moksleiviai ypač vertina pasirinkimo kur ir ką studijuoti galimybę, palaiko esamą studijų finansavimo modelį, kuomet dalis studentų moka už mokslą pilną kainą, o likusieji studijuoja nemokamai bei pasisako už minimalaus stojimo balo kartelę.

Pasak Moksleivių sąjungos prezidento Antano Mikalausko, apklausa atskleidė du esminius reiškinius - moksleiviai nori turėti galimybę pasirinkti, kur ir ką studijuos, bei palaiko minimalaus balo taikymą stojant į universitetą. Apie pusę šiandieninių studentų ir moksleivių palaiko esamą studijų finansavimo modelį, kuomet gerai besimokantiems studentams yra užtikrinamas nemokamas mokslas, o likusieji turi mokėti už studijas.

Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, esamos studijų finansavimo sistemos palaikymą galėjo nulemti permainų baimė.

"Aukštojo mokslo finansavimo modelis Lietuvoje yra keičiamas maždaug kas ketverius metus - tai yra pakankamai dažna, todėl tiek studentai, tiek moksleiviai galbūt kiek bijo permainų, - naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje teigė P. Baltokas. - Kategoriškai neteigčiau, kad studentai nenori nemokamo mokslo, jie iš principo bijo reformos padarinių, kuriuos nemokamas mokslas atneštų, - definicija "visiems" tampa visiems, kuriems užtenka valstybės pinigų. Tai nėra visiems".

Anot jo, kitas svarbus rodiklis - studentai ir moksleiviai nebijo konkurencijos ir palaiko rotaciją. Dauguma studentų, kurių studijas finansuoja valstybė, pasisakė už rotaciją kasmet, mokantieji už mokslą - kas semestrą. Studentų, kurių studijų valstybė nefinansuoja, atsakymai taip pat parodė didelį poreikį finansinės atskirties mažėjimui.

Šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas, pasisakantis už vienodą minimalų mokestį visiems studentams, kitą finansinę naštą prisiimant valstybei.

"Minimalus mokestis yra įmanomas absoliučiai daugumai Lietuvos šeimų, galėtume jį diferencijuoti socialiniai remtiniems ir labai gerai besimokantiems studentams. Tai maždaug galėtų būti tarp tūkstančio ir dviejų tūkstančių litų - tokiu atveju susibalansuotų visas aukštojo mokslo biudžetas", - teigia jis.

P. Baršausko teigimu, nėra gerai, kuomet tarp mokančio ir nemokančio už studijas studento yra 0,1 balo skirtumas. Anot jo, šiuo klausimu neturėtume bijoti ir keisti šalies Konstitucijos, kurioje šiandien nurodyta, kad gerai besimokantiems studentams aukštasis mokslas turi būti nemokamas.

"Kodėl gi bijoti konstitucinių pakeitimų - nematau čia tragedijos", - teigia Universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

Anot jo, prisidėjus prie savo studijų asmeninėmis lėšomis, studentų požiūris iš karto pasikeičia.

"Esu daręs bandymus, - pavyzdžiui, studentai nori universitete mokytis nemokamos kalbos. Padarydavome tokias grupes ir pamatydavome - metų pabaigoje nebėra norinčiųjų jos mokytis. Tuomet subūrėme dvi grupes - vienoje studentai sumokėdavo įmoką, kita grupė buvo visiškai nemokama. Metų pabaigoje toje grupėje, kuri šiek tiek prisideda, pasiliko 89 proc. studentų, kitoje - liko 4 ar 5 procentai", - pasakojo P. Baršauskas.

Viena pagrindinių problemų šiandieninėse mokyklose, anot A. Mikalausko, yra ta, jog čia nevyksta kryptingas profesinis orientavimas, ir vis dar daug daugiau moksleivių nori studijuoti socialinius mokslus. Pasak jo, moksleiviai kategoriškai neatmeta ir privalomo matematikos egzamino.

"Tai neturėtų būti taikoma dabartiniams devintokams ir dešimtokams. Per dvejus metus pasiruošti privalomam egzaminui būtų pakankamai sunku", - teigia jis.

Tyrime "Aukštojo mokslo finansavimas: studentų ir moksleivių nuomonė" iš viso dalyvavo 3703 9-12 klasių moksleiviai, kolegijų ir universitetų studentai.