Darbas ne pagal įgytą specialybę daugeliui šių dienų absolventų atrodo toks pat įprastas dalykas, kaip jų tėvams ir seneliams - darbas "pagal paskyrimą". Susieti aukštųjų mokyklų siūlomų studijų programų spektrą su realiu darbo rinkos poreikiu - vienas iš aktualiausių švietimo sistemos tikslų.
Kreivos paralelės
Nagrinėjant šį galvosūkį, dažnai pasigirsta siūlymų suskaičiuoti, kiek jaunų specialistų išleidžia universitetas, ir kiek iš jų tampa bedarbiais: esą tai padėtų nustatyti spragas ir jas pašalinti. Kodėl gi nepabandžius? Sugretinome universiteto pateiktą statistiką su darbo biržos fiksuojamais rodikliais.
Klaipėdos universitete (KU) dėstomos 128 studijų programos, iš jų 67 - bakalauro, 51 - magistrantūros ir 10 - doktorantūros.
KU Studijų departamento duomenimis, 2011-aisiais uostamiesčio alma mater bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijo 1 640 asmenų. Jie baigė nurodytos pakopos dienines, neakivaizdines bei sutrumpintas studijas.
Tarp dieninių studijų absolventų daugiausia - diplomuotų ekonomistų (53). Antrojoje vietoje - viešasis administravimas (32). Trečiojoje vietoje - psichologija ir kraštovaizdžio architektūra (po 24). Tarp siekiančiųjų laipsnio neakivaizdžiai populiarumo laurus skina vadyba (88), slauga (77), visuomenės sveikata (53). Sutrumpintas studijas baigė 38 vadybos, 30 verslo administravimo, po 18-a edukologijos, rekreacijos ir turizmo bei socialinio darbo bakalaurų.
Magistro diplomus gavo 280 absolventų. Gausiausiomis absolventų gretomis gali pasigirti uosto valdymo specialybė (17) bei jūrų aplinkos inžinerija ir rinkodaros vadyba (po 13), trečioje vietoje - verslo vadyba (11). Ištęstinių magistrantūros studijų lyderis - Pedagogikos fakultetas: aktyviausiai studijuojama švietimo vadyba (28), pedagoginė psichologija (19), edukologija (14).
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus pateiktais duomenimis, aktyviausiai čia registruojasi verslo vadybos, ekonomikos, teisės, finansų, verslo administravimo bei socialinio darbo absolventai.
Diplomas atveria kelią į bedarbių gretas? Nebūtinai. Mat sąraše, Darbo biržos pateiktame paprašius nurodyti, kurių specialybių absolventai įsidarbino greičiausiai, pirmosiose pozicijose vėlgi puikuojasi jau išvardytų specialybių atstovai: verslo administratoriai, inžinieriai, verslo paslaugų vadybininkai, ekonomistai bei teisininkai.
"Neturime galimybės sužinoti, ar absolventas įsidarbino pagal profesiją, nes dažniausiai asmenys įsidarbina savarankiškai ir detalių, kur ir kokį darbą susirado, biržai nepraneša", - nurodė Darbo išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Monika Birškienė.
Viščiukus skaičiuoja rudenį
Anot KU Studijų departamento direktoriaus Arvido Masiulio, teiginiai, esą nemaža dalis aukštųjų mokyklų siūlomų specialybių - nepaklausios, esantys nepagrįsti. Be to, pokalbininko pastebėjimu, nereikėtų pamiršti, kad Darbo birža šiomis dienomis tapo ne vienos minimalių išgyvenimo garantijų ir trupučio ramybės ištroškusios sielos prieglobsčiu.
Tačiau rūpesčių universitetams netrūksta. "Lietuvoje nėra profesijų ir darbo rinkos poreikių žemėlapių. Todėl orientuotis, kur kokių specialistų reikia, universitetams nėra lengva", - apgailestavo pokalbininkas.
Praverčia dialogas su darbdaviais, tačiau šie ne visuomet atsižvelgia į studijų organizavimo specifiką.
"Dažniausiai savo pageidavimuose darbdaviai nurodo, kokių specialybių absolventų jiems šiuo metu reikia. Tačiau parengti specialistą užtrunka kelerius metus. O ar po kelerių metų nurodytos profesijos atstovai darbdaviui bus reikalingi?" - retoriškai klausė A. Masiulis.
Aukštosios mokyklos priklauso nuo studijų krepšelio sistemos, kuri turi ir pranašumų, ir trūkumų. Anot pokalbininko, valstybė norėtų remti technologinių sričių studijas, bet jos nesulaukia atitinkamo būsimų studentų dėmesio. Savo ruožtu populiarios specialybės sulaukia didelio studijuojančiųjų srauto, bet negarantuoja, jog visi jie įsidarbins pagal diplomą.
Studijų departamento direktoriaus įsitikinimu, svarbiausias ir labiausiai siektinas aukštojo mokslo absolventų gebėjimas - prisitaikyti prie profesinės veiklos sąlygų.
"Universitete nėra ir neturi būti mokoma itin konkrečių dalykų. Tačiau būtent konkrečių gebėjimų dažniausiai pageidauja darbdaviai", - situaciją nusakė jis.
Palaiko, bet ne finansuoja
Užtikrinti nuoseklų dialogą su darbdaviais turi padėti tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurios projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija.
Šis finansavimas, teigiama, būtų taikomas valstybei ypač reikalingoms, tačiau tarp geriausiųjų stojančiųjų nepopuliarioms studijų programoms, kurioms nepavyksta pritraukti krepšelių lėšų. Į studijų vietą, finansuojamą kaip tikslinę, priimtas studentas turės trejus metus dirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys - prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.
Aukštosios mokyklos, pretenduojančios gauti tikslinių studijų vietų, pakviestos dalyvauti konkurse. Šiemet tikslinėms vietoms finansuoti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 1,1 mln. litų.
Pageidaujama bendra lėšų suma, tiesa, kur kas didesnė - 8,1 mln. litų: paraiškas tiksliniam studijų finansavimui pateikė dvi iš trylikos kolegijų ir dešimt iš trylikos universitetų. Beje, kolegijos siekia gauti vos 9 vietas, tuo metu universitetai - 2 351 vietą.
Daugiausia prašymų - 1 272 - gauta tikslinėms vietoms socialinių mokslų studijose, o mažiausiai - fizinių: čia prašoma finansavimo vos 36 vietoms. Biomedicinos sričiai siekiama 556, technologijos mokslams - 285, menų studijoms - 169, humanitariniams mokslams - 42 specialių valstybės finansuojamų vietų.
Aktyviausiai konkurse dalyvavo Mykolo Romerio universitetas, siekiantis tikslinio finansavimo 889 studijų vietoms, Aleksandro Stulginskio universitetas - 754, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - 184, Šiaulių universitetas - 166 vietoms.
KU šiame konkurse nedalyvavo. Anot rektoriaus Vaidučio Laurėno, esminė naujosios sistemos sąlyga yra apčiuopiamas darbdavio prisidėjimas prie studijų finansavimo visą jų laikotarpį. Tarp uostamiesčio alma mater socialinių partnerių tokių neatsirado.
Rektoriaus teigimu, tai nereiškia, kad universitetui stinga bendradarbiavimo su vietos įmonėmis. Talkinant Vakarų laivų gamyklai ir jūrų krovinių kompanijai "Bega", pakoreguota energetinių įrenginių specialybės studijų programa, kuri nuo šiol aprėps ne tik laivų įrangą, bet ir visą transporto sritį.
Atsižvelgiant į Socialinių mokslų fakulteto studentų pageidavimus, čia sudarytos sąlygos mokytis ir prancūzų kalbos, kurios žinios svarbios ketinantiems dirbti Europos Sąjungos struktūrose.
Rektoriaus teigimu, tai - tik keletas pavyzdžių, iliustruojančių universiteto savianalizės ir atvirumo visuomenei procesą.
Rengia profesijų žemėlapį
Nerija PUTINAITĖ, švietimo ir mokslo viceministrė
Informaciją apie savo absolventų įsidarbinimą renka ne visos aukštosios ir profesinės mokyklos. Be to, ji yra fragmentiška; klausimą kelia ir jos patikimumas. Šiuo metu ieškoma būdų specialistų ir tam tikrų kompetencijų poreikiams stebėti nacionaliniu mastu.
Iš šios stebėsenos duomenų bus galima prognozuoti ir tam tikras specialybes baigusiųjų įsidarbinimą. Šias stebėsenos būdų paieškas inicijavo Vyriausybė, pavedusi procesą koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Pernai Lietuvos socialinių tyrimų centras pateikė specialistų ir kompetencijų esamos pasiūlos ir paklausos atitikimo analizę, buvo surinkti duomenys apie Lietuvos gyventojų išsilavinimą ir turimas profesijas.
Darbo grupė, remdamasi atliktomis analizėmis, susidūrė su pagrindine problema, dėl kurios Lietuvoje nevyko ir šiuo metu nevyksta tikslesnės prognozės - duomenų stygius. Lietuvoje neturime duomenų, kiek žmonių dirba pagal turimą specialybę ir tam tikro lygio kvalifikaciją, o kas darbe nesinaudoja tomis kompetencijomis, kurias turi įgijęs. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrė darbo grupė: rasti būdą, kaip sistemiškai rinkti duomenis apie įsidarbinančiųjų išsilavinimą, kurių pagrindu būtų daromos analizės ir specialistų poreikio prognozės. Šiuo metu svarstoma, kaip tai įgyvendinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą