Švietimiečiai svarsto galimybę pareikšti nepasitikėjimą ministru

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos valdyba, posėdžiavusi Vilniuje, priėjo prie išvados, jog Lietuvos švietimo sistemos padėtis šiuo metu vis prastėja, o socialinis dialogas, kuris sudarytų prielaidas optimaliai išspręsti esančias problemas ir be kurio neįsivaizduojama šiuolaikinė demokratinė visuomenė, švietimo sektoriuje nevyksta.

Konstatulta, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) esminius švietimo klausimus sprendžia faktiškai nesikonsultuodama ir nederindama su visuomene ir socialiniais partneriais. Apie rimtus šalies švietimo sistemos trūkumus esą byloja ir Valstybinio audito ataskaita apie švietimo reformą, kurioje "aiškiai matosi, jog daugelio išvardintų švietimo sistemos problemų nesėkmingo sprendimo priežastis yra valstybinės švietimo politikos formavimo institucijos ŠMM nepakankamas bendradarbiavimas su kitais švietimo sistemos subjektais – savivaldybėmis, mokymo įstaigų darbdavių asociacijomis, pedagogų profesinėmis sąjungomis bei mokytojų dalykinėmis asociacijomis".

[BANERIS]Pasak švietimiečių, tokiame kontekste neatsakingai atrodo ministro Gintaro Steponavičiaus ir jo politinio pasitikėjimo komandos manipuliacijos švietimo sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis: "Vienus eliminavus iš informavimo ir konsultavimo proceso, už uždarų durų pradėti derybas su kitomis. Tokia politika prieštarauja 2009 metais pasirašytam Nacionaliniam susitarimui bei pažeidžia  Konstitucijos garantuotą visų profesinių sąjungų lygiateisiškumą bei TDO rekomendacijomis įtvirtintus socialinės partnerystės principus".

Išdėstyti faktai ir aplinkybės Lietuvos švietimo profesinės sąjungos valdybą verčia abejoti ministro G. Steponavičiaus bei jo politinio pasitikėjimo komandos kompetencija ir gebėjimu vadovauti ministerijai, ir svarsto galimybę pareikšti nepasitikėjimą ministru.

Galutinį sprendimą kitos savaitės pradžioje priims LŠPS taryba.