Universitete - sovietinės nomenklatūros tradicijos

Pasirodo, mokslininkai medžiotojai yra ir politikai, ir verslininkai. Nors jų algos nemenkos, vis tiek smagu, kai už laisvalaikį kas nors sumoka.

Mokslui - kalnai mėsos

Kol aplinkos ministras nepakeitė reikalavimų, Klaipėdos universitetas oficialiai turėjo 46 mokslininkus medžiotojus. Dabar mokslo tikslais gali medžioti tik su mokslu susiję žmonės - universiteto dėstytojai ir studentai, tad tokiems medžiotojams suskaičiuoti jau pakaktų dviejų rankų pirštų.

Kuršių nerijoje sovietmečiu išskirtinai medžiodavo tik aukšto rango nomenklatūrininkai. Nuo tų laikų dar likę ir pagerinti medžiotojų bokšteliai. Juose taip patogu, kad gali ir numigti, ir gėrimu pasišildyti - yra stalas, kėdės ir lova. Bokštelis su stogu, su langais.

Griuvus sovietinei santvarkai privilegijuotųjų medžioklės plotai buvo perduoti šventam tikslui - mokslui. Čia turėjo vykti medžioklės mokslo tikslais. Jos ir vyko. Ir taip sėkmingai, kad sumedžiotų gyvūnų skaičiumi gerokai lenkdavo kitą Kuršių nerijos medžiotojų būrelį.

Praėjusį sezoną mokslininkai medžiotojai sumedžiojo 30 stirnų, iš jų - 9 patinus. Šie vertinami dėl didesnio mėsos kiekio, o dar labiau dėl ragų. Kitas medžiotojų būrelis sumedžiojo tik 18 stirnų, iš jų - 4 patinus.

Šventam mokslo tikslui, be 30 stirnų, dar buvo nudėti 7 briedžiai, 10 lapių, 3 bebrai ir 6 mangutai. O šernų praėjusį sezoną mokslininkai nukovė beveik pusę šimto.

Tiria moliuskus ir sodinukus

Medžiotojų mokslininkų sąrašus savo parašu patvirtindavo pats Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas. Jo medžiotojų sąraše nėra.

Klaipėdos universitetas tikrai vykdo gamtos tyrimus, tačiau neaišku, kaip prie jų prisideda medžiotojai.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros direkcijos Infrastruktūros valdymo skyriaus vedėjas ir mokslininkas medžiotojas Vidmantas Doleba atsiuntė sąrašą mokslinių darbų: "Mikorizuotų paprastosios pušies sodinukų auginimo ypatumai Kuršių nerijos degvietėje", "Pelinių graužikų helmintų bendrijų struktūra Kuršių nerijoje", "Kadmio ir gyvsidabrio poveikis Kuršių marių dvigeldžio moliusko išgyvenimui", "Uodo trūklio lervos įtaka Kuršių marių litoralėje", "Bakterijų sezoniniai pokyčiai Kuršių mariose". Deja, bet nė vienas nesusijęs su medžiokle.

Už universiteto pinigus

Už medžioklės plotų priežiūrą, ir medžiojamų gyvūnų išteklių reguliavimą ir apsaugą atsakingu Klaipėdos universiteto rektorius profesorius V. Laurėnas paskyrė kitą profesorių, infrastruktūros ir plėtros direktorių Rimantą Didžioką, figūravusį skandalingoje "Mažeikių naftos" dovanojimo amerikiečių kompanijai "Williams" istorijoje.

Šis profesorius turėjo pasirūpinti, kad žvėrys būtų papenėti, prižiūrėti bokšteliai. Ir visa tai iš universiteto lėšų.

R. Didžiokas "Respubliką" užtikrino, kad medžioklėtyros ir medžioklėtvarkos tyrimuose-medžioklėse dalyvauja tik mokslo žmonės.

"Nėra nė vieno politiko. Nė vieno. Net neieškokite, nerasite", - nė neužsikirsdamas tikino konservatorių partijos veikėjas.

Visgi užmetus akį į mokslininkų medžiotojų sąrašiuką galima pamatyti socialdemokratą Neringos merą Darių Jasaitį, Neringos miesto tarybos narį socdemą Arūną Eimutį. Čia yra ir kitas socdemas Vytautas Rinkevičius, buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas, dirbantis naftos bendrovėje, kaltintoje aferomis ir nuo valstybės nusukus kelias dešimtis milijonų litų. Tame mokslininkų medžiotojų sąraše įrašytas ir buvęs Klaipėdos tarybos narys Egidijus Sabataitis, įkliuvęs prie vairo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o jo automobilyje buvo sulaikytas dėl narkotikų prekybos ieškomas asmuo. Be šių nemalonumų, šis politikos veikėjas teismo duris varstė dėl jo įmonėje nelegaliai supirkinėtų draudžiamų metalo gaminių.

Mokslo tikslais su Klaipėdos universiteto vėliava dar medžiojo buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys nuo konservatorių partijos, verslininkas Marius Usonis.

Artimiausiu metu "Respublika" ketina paskelbti aukštų pamario teisėjų bei teisėsaugininkų, pyškinusių žvėris prisidengiant moksliniais tyrimais, pavardes.

Panašiai ir su laivais

Kad nomenklatūrinė medžioklė buvo tikriausiai tik viena iš Klaipėdos universiteto ydų, rodo ir dar 2011-aisiais Valstybės kontrolės atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog nebuvo tinkamai tvarkoma dviejų universitetui priklausančių laivų - burlaivio "Brabander" ir jachtos "Odisėja - apskaita. Tada jų išlaikymas per metus kainavo 713 tūkst. litų.

Kontrolieriai buvo konstatavę, kad universitetas nepateikė visų jų naudojimo tikslingumą pagrindžiančių dokumentų, todėl nebuvo galima įsitikinti, ar visais atvejais laivai buvo naudojami tik universiteto reikmėms.

Buvo pateiktas pavyzdys, kai, pagal laivo žurnalo duomenis universiteto darbuotojai burlaiviu vyko į pažintinę kelionę į Švediją. Universitetas raštu paaiškino, kad jos metu darbuotojai buvo supažindinti su burlaivio mokymo programomis, galimybėmis atlikti įvairius jūrinius tyrimus. Tuo metu burlaivio kapitonas pateikė asmenų sąrašą, kuriame nurodyta, kad į kelionę vyko penki įgulos nariai ir trylika kitų asmenų, tarp kurių buvo trys nedirbantys ir nesimokantys universitete - jūreivis, buriuotojas ir Kauno technologijos universiteto pedagoginis darbuotojas.

Paminėtas ir atvejis, kai burlaivis išplaukė į Baltijos jūrą. Pagal laivo žurnalą, juo plaukė keturi įgulos nariai ir dvidešimt penki asmenys. Tikslas - žvejyba. Universitetas savo raštu paaiškino, kad plaukiant turėjo būti vykdomas jūros dugno tyrimas, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų tiriamieji darbai nebuvo atlikti. Kitais duomenimis, žvejoti plaukė dešimt asmenų, iš kurių tik keturi buvo universiteto darbuotojai.

Raportuodami apie jachtą "Odisėja" auditoriai pažymėjo, kad jos naudojimo tvarkos iš viso nebuvo, kaip ir asmenų, atsakingų už jos naudojimą bei kontrolę. Leidimus jos reisams davė ir konkrečią paslaugų kainą nustatė universiteto ūkio direktorius, kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai.