Universitetų rektoriai prašo kitąmet į mokamas vietas dar taikyti mažesnį minimalų balą

Universitetų rektoriai prašo kitąmet į mokamas vietas dar taikyti mažesnį minimalų balą

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) siūlo per stojamuosius į universitetus 2018 metais daliai stojančiųjų dar taikyti mažesnį minimalų balą: trijų, kaip ir šiemet, o ne keturių, kaip planuojama.

Konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis sako, kad kitąmet į universitetus trijų balų kartelė dar galėtų būti taikoma priimant asmenis į valstybės nefinansuojamas vietas arba asmenims, kurie mokyklas baigė ankstesniais metais.

Rektorių posėdyje penktadienį dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad toks prašymas bus svarstomas, nors abejojo, ar stojantiesiems galėtų būti nustatyti skirtingi priėmimo kriterijai.

J. Augučio aiškinimu, visiems pakėlus kartelę iki keturių balų gali pritrūkti reikalingų specialybių studentų.

„Pateikėme siūlymą, kad keturių balų kartelė būtų taikoma 2018 metais baigusiems, o į mokamas studijas ir anksčiau baigusiems būtų taikoma trijų balų kartelė. Motyvai yra tikrai labai pagrįsti: jeigu visur taikytume keturių balų kartelę, tikrai labai drastiškai keičiasi studentų skaičiai, o kas svarbiausia – pradedamas pažeisti prieinamumas. Labai atsiskiria regionų problemos, išnyksta labai daug specialybių, kurios Lietuvai būtų reikalingos, pavyzdžiui, būtų žemės ūkio specialistų praktiškai nutraukiamas rengimas, mokytojų irgi sustotų. Tai truputį atsargesnį variantą Rektorių konferencija siūlo svarstyti“, – sakė rektorius.

G. Viliūnas tvirtino, kad mažesnio balo prašo ne visi universitetai.

„Šiandien dar nepriimtas galutinis sprendimas, rūpėjo dar kartą padiskutuoti su rektoriais, jų nuomonės iš tiesų yra įvairios. Vienas nuomones išsako stiprūs universitetai – Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, tuo metu mažesni, regioniniai ar specializuoti universitetai, tokie kaip Aleksandro Stulginskio universitetas, argumentuoja, kad vaikai kaimiškose vietovėse būna silpnesnio pasirengimo ir kad jiems sunkiau įstoti“, – sakė jis.

Anot G. Viliūno, ministrė sprendimą dėl minimalaus stojamojo balo turi priimti likus pusmečiui iki stojamųjų.

„Mes matome visą tą siūlymų skalę ir mėginsime dar kartą juos visus aptarti vadovaudamiesi bendromis nuostatomis, kad turėtų būti vis dėlto reikalavimai visiems vienodi, nes nėra dviejų rūšių diplomų, dviejų rūšių universitetų, taip pat neturėtų būti kokybinio skirtumo tarp savo lėšomis studijuojančių studentų ir studijuojančių valstybės lėšomis, neturėtų būti nuolaidų vien dėlto, kad tavo finansavimo šaltinis kitoks. Vis dėlto čia eina kalba apie kokybės standarto išlaikymą“, – dėstė viceministras.

G. Viliūno teigimu, į universitetus turi ateiti pasirengę studentai, todėl tiems, kurie neturėjo galimybės tinkamai pasirengti ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad mokėsi silpnesnėje mokykloje, galėtų būti pasiūlytos kompensacinės priemonės – pavyzdžiui, papildomi kursai prieš studijas.

Šiemet stojantiesiems į universitetus taikytas trijų balų minimalus balas. Ministrė Jurgita Petrauskeinė ne kartą yra sakiusi, kad kitąmet jis turi didėti iki keturių balų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder