Užsienis vilioja galimybėmis?

Parodoje apie studijų programas ir galimybes pasakojo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir Šveicarijos universitetų atstovai, o juose jau besimokantys studentai iš Lietuvos dalinosi įspūdžiais, patirtimi ir patarimais svarstantiems išvykti mokytis į užsienį.

Domėjosi ne tik abiturientai

Organizatorių teigimu, nustebino parodoje besilankiusių moksleivių amžius - studijomis domėjosi net aštuntokai. Pasak vienos iš parodos organizatorių, AMES kalbų akademijos vadovės Eglės Kesylienės, šiemet labai jaučiama, jog besidominčiųjų studijomis amžius jaunėja.

[CITATA]

"Smagu, kad ateina vis jaunesni mokiniai, manau, jie yra motyvuoti. Domisi kalbų kursais, stovyklomis, parodoje dirba karjeros specialistai, rengiantys nemokamas konsultacijas", - sakė E. Kesylienė.

Taip pat, pasak AMES kalbų akademijos vadovės, jaunesnių klasių mokiniams galbūt įdomi galimybė mokytis užsienio vidurinėse mokyklose - parodoje dalyvavo prestižinių mokyklų iš Londono, Oksfordo bei Kembridžo atstovai.

"Mokiniai labai domisi galimybe laikyti tarptautinius anglų kalbos egzaminus. Yra numatyta, jog tarptautinis egzaminas yra alternatyva valstybiniam brandos egzaminui, tad tai labai aktualu", - aiškino E. Kesylienė.

Parodos metu buvo suteikta galimybė laikyti bandomąjį "PTE General" testą, kurį išlaikius suteikiamas daugelio Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų pripažįstamas kalbos mokėjimo pažymėjimas. Bandomojo testo laikymui iš anksto užsiregistravo kelios dešimtys klaipėdiečių.

Vilioja galimybės

Kalbinti Fontys universitetą (Nyderlandai) pristatę vilniečiai Veronika Salygina ir Otas Temelis teigė esantys nustebę parodos lankomumu - esą manyta, jog lankytojų bus gerokai mažiau.

"Keista, kad net aštuntokai ateina, nes dar, sakyčiau, ankstoka jiems galvoti apie studijas", - sakė pirmakursė V. Salygina, Nyderlanduose studijuojanti tarptautinį verslą. Mergina tikino, jog jau 11 klasėje apsisprendė vykti mokytis į užsienį, tad stoti į Lietuvos aukštąsias net nemėgino - svetur Veronika mato didesnes perspektyvas.

O. Temelis, pasirinkęs tarptautinės rinkodaros studijas, teigė, jog užsienio universitetai pranašesni tuo, jog labiau orientuojasi į praktinius dalykus, turi tokių studijų programų, kurių Lietuvoje nėra. "Po egzaminų net nebandžiau duoti paraiškos, nes Lietuvoje neradau sau tinkamos specialybės, dabar tuo džiaugiuosi. Studijų metu praktiką galėsiu atlikti didelėse įmonėse, kas vėliau tikrai papuoš mano gyvenimo aprašymą", - atvirai požiūrį dėstė antrakursis.

Hadersfildo (Huddersfield) universitetą (Didžioji Britanija) pristačiusi Rūta Jočbalytė, marketingo trečio kurso studentė, sakė pastebėjusi, kad Didžiojoje Britanijoje ir konkrečiai jos pasirinktame universitete studijuojančių lietuvių kasmet daugėja.

"Britanija pasaulyje yra žinoma dėl aukštojo mokslo. Studijuodamas užsienyje susipažįsti su žmonėmis iš viso pasaulio, gali susirinkti daug kontaktų, nemažos įsidarbinimo galimybės. Kasmet vis daugėja lietuvių, matyt, draugai pataria, rekomenduoja", - kalbėjo R. Jočbalytė, kurios skaičiavimais, vien Hadersfilde mokslus kremta apie 150 studentų iš Lietuvos. Pasak Rūtos, kai kuriuos lietuvaičius į užsienį vilioja ir tai, jog dažnai net nereikia brandos egzaminų - įstoti į aukštąją mokyklą galima pateikus metinius pažymių vidurkius.

Pokalbininkų nuomone, parodose besilankantys moksleiviai dažniausiai jau žino pagrindinę informaciją apie studijas, tad domisi kitais dalykais: pragyvenimo išlaidomis, maisto, drabužių, transporto kainomis, įsidarbinimo studijų metu galimybėmis, kalbų barjerais.

Protai nenuteka?

Kitos parodos iniciatorės ir stojimą į užsienio aukštąsias mokyklas organizuojančios "Kastu International" vadovas Artur Jefimov sakė nemanantis, kad užsienio aukštųjų mokyklų pristatymas Lietuvos moksleiviams paskatins juos bėgti iš Lietuvos.

"Moksleiviai prieš priimdami sprendimą renka informaciją, palygina aukštąsias mokyklas, tada renkasi. Jaunesniems moksleiviams parodose pristatomi kalbų kursai, kalbų turizmas. Kiekvienas turi savo nuomonę, kai kurie galvoja, kad užsienis - blogai, bet ten gaunamos žinios. Mes patys skatiname mokinius grįžti. Studijos užsienyje nėra emigravimas, jie važiuoja gauti žinių, kurios padės jiems siekti savo tikslų", - įsitikinęs A. Jefimov.

Jam antrino ir E. Kesylienė.

"Sako, protai nuteka. Niekas čia niekur nenuteka. Reikia džiaugtis, kad jaunimas domisi ir juda, taip ir turi būti. Kitas klausimas, ką Lietuva nuveiks, kad pritrauktų juos atgal?" - sakė AMES kalbų akademijos vadovė.

Parodoje sutikta Vydūno gimnazijos devintokė Adelė teigė, jog dar nėra apsisprendusi, ko norėtų, todėl ir apsilankė šioje parodoje - kol kas mąsto apie studijas Lietuvoje, bet neatmeta ir galimybės išvykti į užsienį.

"Anksčiau mąsčiau, kad noriu rinktis kalbų studijas ar žurnalistiką, bet mano mama mėgsta sakyti, kad geriau rinktis tokią specialybę, kurioje tavo darbo vietos negalės užimti žmogus, nebaigęs tos specialybės, bet tiesiog turintis tam tikrų gebėjimų. Dabar susidomėjau chemija, nes mokykloje šiemet gana gerai sekasi", - planais dalijosi mergina.

Keletas Hermano Zudermano gimnazijos dešimtokių, kurias domina menų studijos, teigė, jog net nesvarsto galimybių studijuoti Lietuvoje - esą čia nėra sudarytos sąlygos kokybiškam mokslui, o užsienyje yra daugiau galimybių.