"Varpo" gimnazijos bendruomenė kreipėsi į uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską, kad situacija būtų sprendžiama iš esmės ir panašios bėdos neužkluptų kitų mokyklų bendruomenių.
"Pagrindinė bėda yra ta, kad nėra mechanizmo, kaip kompensuoti išeitinėms kompensacijoms išleistas lėšas. Mūsų įstaigoje buvo siūlomi du variantai - arba pedagogai susimažina koeficientus ir automatiškai mažėja jų atlyginimai, arba pedagogams siūloma atsisakyti papildomų valandų, bet tuomet nukentės mokiniai", - situaciją "Varpo" gimnazijoje apibūdino šios įstaigos profesinės sąjungos pirmininkas Arūnas Matuzas.
Jo žiniomis, į pensiją išėjusiems keturiems kolegoms buvo išmokėtos maksimalios 6 mėnesių užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos.
Ši situacija nustebino merą. O ypač išeitinių kompensacijų dydžiai.
"Žinoma, jei išeinančiųjų kompensacijos tampa našta tiems, kurie lieka dirbti, logikos čia nedaug. Tačiau iš kur tokios didelės kompensacijos? Manau, kad mokyklos vadovai turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, jei skiria tokio dydžio išeitines kompensacijas", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Jam antrindama savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė užsiminė, kad paprastai, kuomet į pensiją išeina mokyklos direktorius, steigėjas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, skiria 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, ir tik išskirtiniais atvejais ji siekia 4 mėnesių atlyginimo dydį.
Tačiau "Varpo" gimnazijos atstovai pabrėžė, kad išėję iš mokyklos pedagogai tikrai buvo nusipelnę tokių kompensacijų, nes, pasak jų, į pensiją buvo išleisti žmonės, dirbę mokykloje nuo jos įsikūrimo pradžios, kitaip tariant - žvaigždės.
"Mes čia atėjome kalbėti ne apie mūsų vadovybės dosnumą, o apie tai, kad nėra mechanizmo. Galbūt savivaldybė galėtų turėti rezervinį fondą išeitinėms kompensacijoms išmokėti, kad ateityje nekiltų panašių nesusipratimų", - siūlė vienas "Varpo" gimnazijos atstovas.
Nors valdžios atstovai žadėjo tokią galimybę svarstyti, tačiau neslėpė, kad tai mažai tikėtina. Pavyzdžiui, vien šiais metais švietimo įstaigų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms numatyta išleisti 700 tūkst. litų. Esą rasti tokią sumą miesto biudžete nebūtų paprasta.
"Manau, kad tokioms reikmėms galėtų būti skirtos rezervinės mokinio krepšelio lėšos. Rugsėjo pradžioje ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius žadėjo, kad dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus sutaupytos mokinio krepšelio lėšos išliks švietimo sistemoje, tačiau praėjusį trečiadienį nuspręsta priešingai - jas numatyta išleisti įvairioms paslaugoms apmokėti", - sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė.
"Žinoma, būtų idealu, jei valstybė dotuotų išeitines kompensacijas, bet taip nėra. Jei ministerija neria į krūmus, kyla klausimas, ar savivaldybės pečiai tokie stiprūs, kad galėtų kompleksiškai spręsti šią situaciją. Manau, šis mūsų pokalbis - tik postūmis ateities diskusijoms", - jokių konkrečių sprendimų V. Grubliauskas "Varpo" gimnazijos atstovams negalėjo pasakyti.
L. Prižgintienė savo ruožtu komentavo, kad situacija šioje gimnazijoje tikrai nėra tokia, kad reikėtų skambinti pavojaus varpais. Pasak jos, likusiems dirbti pedagogams tikrai nereikės mažinti atlyginimų. Esą jei dėl išeitinių kompensacijų susidarys kreditiniai įsipareigojimai, juos bus galima perkelti į kitus metus.
"Paprastai šie įsiskolinimai išsilygina per mokslo metus, nes mokytojai serga ir šitaip tauposi darbo užmokesčio fondo lėšos", - išeitį siūlė L. Prižgintienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą