"Verslumą reikia ugdyti"

Kaip pavyko įgyvendinti sumanymą, klausiame vieno iš mugės iniciatorių, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojo eksperto Edmundo Kvederio, kurį gegužės 28 d. ūkio ministras Rimantas Žylius kartu su keletu kitų Lietuvos mokytojų apdovanojo padėka už verslumo ugdymo skatinimą.

"Mintis surengti Klaipėdoje savaitės trukmės mugę kilo analizuojant užsienio praktiką, kalbantis su Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovu A. Mileška, - pasakojo E. Kvederis. - Mugę organizavo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija, prekybos centras BIG2, personalo atrankos ir mokymų bendrovė "Manager.LT", kaip partneriai prisidėjo Valstybinė mokesčių inspekcija, "Junior Achievement Lithuania", Moksleivių saviraiškos centras, Švietimo skyrius.

Vienos dienos mugė jau nėra naujovė, tokia jau vyko Klaipėdoje dukart, vyksta ir kituose Lietuvos miestuose, bet prekyba įprastoje rinkoje ir ilgesnį laiką Lietuvoje organizuota pirmąkart."

Lietuvoje klesti nedarbas, jaunimas emigruoja. Jūsų manymu, kaip mūsų miesto valdžia, Švietimo skyrius galėtų labiau prisidėti prie jaunimo verslumo skatinimo?

Šiandien didžiausi verslumo ugdymo trikdžiai - prastas suvokimas, kaip ugdyti verslumą, ir strategijos, kaip tai daryti, nebuvimas. Aš nekalbu apie kokius nors didelius finansinius išteklius, bet reikia įtraukti verslumo ugdymą į miesto strategiją (bent jau švietimo ir verslo) ir suburti tiek švietimo, tiek verslo atstovus bei organizacijas bendram kryptingam darbui.

Suprantama, reikia entuziastų, kurie imtųsi iniciatyvos, nes dabar labiau pavieniai veiksmai, kurie negali ugdyti verslumo kryptingai ir plačiai. Jei būtų sukurta aiški strategija ir būtų pakankamai dirbančių šioje srityje, ko gero, rezultatas būtų daug geresnis. Be valdžios sprendimų ir dėmesio sunku suburti gausias pajėgas, juolab kad patirties ugdant verslumą yra mažai ir dėmesio ilgus metus tam nebuvo skirta, be to, atsiranda daug skeptikų, pasisakančių, kad jaunimo verslumo ugdymas nėra reikšmingas dalykas.

Ar mūsų švietimo sistema šiandien paruošia jaunuolį išgyventi rinkos ekonomikos sąlygomis?

Kai gyvenome planinėje ekonomikoje, mums nereikėjo verslių žmonių, pakako ugdyti nuolankius vykdytojus, už visus kažkas kitas galvojo ir sprendė. Šiandien sprendimus darome patys, ir patys turime susikurti savo gebėjimus, savo gerovę. Gaila, bet švietimo sistema dar nepajėgi tokį žmogų išugdyti, nes trūksta patirties, žinių, o liūdniausia - noro. Šiandien švietimo sistema keičiasi per lėtai, kad jaunas žmogus, baigęs mokslo įstaigą, būtų pakankamai verslus ir galėtų savimi pasirūpinti. Todėl universitetus baigę jaunuoliai dirba užsienio fermerių laukuose ir gamyklose.

Ko reikia, kad jie kurtų verslą čia?

Mums reikia išmokti patiems kurti idėjas ir darbo vietas. Laimei, ir Europos Sąjunga jau rodo pirštu į mus, kad neugdome jaunimo verslumo. Mūsų centrinė valdžia kiek susizgribo, tarkime, jau ir Ūkio ministerija rengia projektus ir atkreipia dėmesį. Bet, mano nuomone, tam reikia gerokai didesnio dėmesio ir pajėgų, jei norime po 10 - 15 metų matyti kitokią visuomenę ir ekonominę situaciją.

Mes gerokai vėluojame, todėl jaunimo verslumas turi tapti valstybės strateginiu reikalu. JAV tai daro jau daugiau kaip 100 metų, Norvegija, Šveicarija, Vokietija skiria tam milžinišką dėmesį, o pas mus kai kurie "genijai" tai vaidina žaidimu ir tuščiu reikalu.

Mes krepšinio šalimi tapome ne dėl genetinio išskirtinumo, o todėl, kad labai daug žmonių nuo mažens įtraukiami į šį žaidimą. Turime daug trenerių, valdžios dėmesio, todėl nuolatos ir išugdome aukščiausio lygio krepšininkų.

Kito kelio, kaip tik išugdyti verslius žmones, nėra - reikia dėmesio ir kryptingo darbo. Negalime užsimerkti ir nematyti, kad kažkas yra ne taip. Rinkos ekonomikoje neužtenka, kad žmogus tik įgytų profesiją, būtina, kad jis gebėtų iš savo žinių sukurti produktą ir jį realizuoti.