73 m. buvęs „Nerijos“ muzikantas puoselėja nutrūktgalvišką pomėgį

Išgarsėjęs nuotaikingais vaidmenimis operetėse ir miuzikluose klaipėdietis S.Rezgevičius prieš kelerius metus atsisveikino su scena. „Iš pradžių dainavau chore, vėliau tapau solistu. Prieš tai keturiolika metų pūčiau tromboną ansamblyje „Nerija“.

Gal jau užtenka – tegul jaunesni darbuojasi“, – pareiškė daugiau kaip trisdešimt metų uostamiesčio Muzikinio teatro scenoje praleidęs artistas.

Vilioja laisvės pojūtis

S.Rezgevičius atsisveikino su scena, bet ne su padange. Sklandymas parasparniais – antroji, o dabar gal net pirmoji jo gyvenimo aistra. „Atsiplėšęs nuo žemės žmogus atsigauna, nusipurto kasdienybės dulkes, pasijunta laisvas“, – aiškino nuo ankstyvo pavasario vos ne kiekvieną savaitgalį sklandantis vyras.

Dažniausiai jis kyla į orą Kuršių nerijoje, kur skraido parasparniu be variklio. 
Sklandydavo gastrolėse

„Vasaros sezoną atidarysiu Kartenos oro uoste, ten yra speciali kėlimo į orą įranga. Rengiuosi nuvykti į Dreverną, ten irgi smagu sklandyti“, – artimiausiais planais dalijosi oreivis. S.Rezgevičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo raižyti padangę skraidyklėmis.

Pirmąjį trikampį deltasparnį pagal lenkų žurnale nusižiūrėtą brėžinį pasigamino pats dar sovietmečiu. Tuo metu itin populiaraus ansamblio „Nerija“ nariai, vykdami į gastroles, pasiimdavo rūkytų lašinių, o trombonininkas S.Rezgevičius – skraidyklę.

Ansamblio kelionių maršrutai driekėsi po visą tuometę Sovietų Sąjungą. Kolegos po koncertų ilsėdavosi viešbučiuose, o trombonininkas dairydavosi skrydžiams tinkamų kalnų. 

Buvo sulaikę kariškiai

„Per gastroles Kryme sklandžiau prie 1234 metrų aukščio Ai Petrio kalno. Iš paukščio skrydžio žvelgiau į Karpatų, Uralo ir Kaukazo kalnagūbrius“, – matytų vaizdų iki šiol neužmiršta oreivis. Muzikantas sklandė ir Kazachstano kalnų pašlaitėse. Ten buvo pastebėtas pasieniečių ir sulaikytas.

Tokių keistuolių dar neregėję rusai jį nuvežė į užkardą, pusdienį tardė. „Pasakiau, kad grožėjausi Altajaus kalnais, bet jie to nesuprato, nugabeno atpažinti į viešbutį. Draugai patvirtino, kad esu ne diversantas, o gastrolių muzikantas“, – šypsosi oreivis.

Beje, „Nerijos“ solistas Stasys Povilaitis vos neįklampino S.Rezgevičiaus į dar didesnę bėdą – juokais kariškų akivaizdoje suabejojo, ar tik jis nesirengė skristi į Kiniją. 

Viliojo snieguotas kalnas

S.Rezgevičius savo 60-ąjį gimtadienį ketino paminėti skrydžiu nuo aukščiausio Europoje Monblano kalno (4807 metrai). Jis su draugu vilniečiu Kęstučiu Juzėnu nuvyko prie Monblano, apsigyveno Šamoni miestelyje. K.Juzėnas žadėjo draugą palydėti iki starto vietos.

Bet slidinėdamas susilaužė koją. S.Rezgevičius pajuto, kad vienam leistis į kelionę būtų pernelyg rizikinga. Monblano šturmą teko atidėti. Sukaktuvininkas skrydžiui pasirinko gretimą kiek žemesnį Planprazo kalną.

Pėsčiomis pakilęs į 3 kilometrų aukštį parasparniu sklandė pietinėje jo pusėje. Kvapą gniaužiantys Alpių vaizdai iki šiol stovi S.Rezgevičiaus akyse: „Atsivėrė didinga Monblano panorama, kurios nebūčiau išvydęs leisdamasis nuo jo viršūnės.“ 

Sutiko 80-metį oreivį

Oreivio svajonė parasparniu nuskrieti nuo aukščiausio Europos kalno neišblėso. Jis neatmeta ir kitos idėjos – nusileisti nuo dar aukštesnės Kaukazo viršukalnės Elbruso (aukštis – 5642 metrai).

Kartą sklandydamas Italijos Alpėse oreivis netoli Basano miestelio sutiko 80-metį lenką, buvusį lakūną – tokį patį parasparnių sporto aistruolį. Su juo leidosi į vaizdingą Monte Grapos kalną.

Lenkas buvo pabėgęs į Alpes nuo žmonos. Išskleidęs dėvėtą parasparnį jis ramiai nusileido nuo beveik 2 kilometrų aukščio Monte Grapos. „Mane jis pavadino jaunuoliu, kuriam įspūdingiausi skrydžiai – dar prieš akis“, – pasakojo S.Rezgevičius. 

Trombonu grojo ir ore

S.Rezgevičius – teatralizuotų skrydžių mėgėjas. Prancūzijoje netoli Grenoblio vykstančiame skrajojančių kaukių festivalyje jis netgi pelnė prizą už originaliausią skrydį. Dviviečiu parasparniu pakilęs į 700 metrų aukštį su trombonu rankose lietuvis pribloškė žiūrovus ore sugrojęs linksmą polką.

Jam muzikuojant skraidymo aparatą valdė bičiulis. Šalia parasparniais sklandė ir kiti patrakėliai – keisčiausiais drakonų, giltinių, raganų, šmėklų kostiumais pasipuošę oreiviai.

Vienas jų pralėkė gulėdamas medžiaginiame karste. Sklandydamas virš Kuršių nerijos kopų S.Rezgevičius užtraukia arijas iš operečių. Anksčiau tai būdavo lyg repeticijos ore. Dabar filmuoja savo skrydžius, siužetams parenka melodijas. 

Išdaiga vos nepražudė

Kartą vienas jaunuolis sugalvojęs originaliai pasipiršti mylimajai, paprašė patyrusio oreivio pagalbos – praskristi pajūriu su plakatu: „Ar tekėsi už manęs, Monikute?“ Virš kopų išvydusi tokį plakatą mergina neteko žado. O S.Rezgevičiaus šis pokštas vos nepražudė – jis pateko į rūką ir nebegalėjo susigaudyti, kurioje pusėje yra krantas. 

„Skridau be kompaso, žinojau, kad degalų užteks keliolikai minučių, o paskui smigsiu žemyn į jūrą“, – siaubo akimirkas prisiminė pilotas. Tačiau staiga pro rūką švystelėjo paplūdimio ruoželis, ir oreivis spėjo nuskristi iki kranto. Vyriausias Lietuvos skraidūnas neseniai dar buvo kviečiamas į šalies rinktinę – užpernai Ukrainoje dalyvavo parasparnių varžybose.