Aleksandras Makejevas: Nepardavinėčiau netikrų pasakų

Aleksandras Makejevas: Nepardavinėčiau netikrų pasakų

Namuose aš televizijos beveik nežiūriu. Vaikai žiūri animaciją, žmona serialus, o aš nebent įsijungiu sporto varžybas, jeigu negaliu išeiti ir būnu su vaikais. Šiaip dažniausiai televiziją matau būdamas viešose vietose kur nors bare, kavinėje. Ten žiūriu sporto transliacijas, kartais žinias, nors šiaip naujienas aš sužinau ne iš televizijos.

Jeigu pasitaiko proga, mėgstu pasižiūrėti diskusijų laidas. Man įdomu, kaip žmonės bendrauja, kaip pasisako žinomos asmenybės. Kartais situaciją stebiu daugiau iš psichologinės pusės, nes vedėjai būna charizmatiški, įdomiai pasisuka pokalbių vingiai. Laidų vedėjai net sutaršo savo pašnekovus. Sugeba.

Gyvenimo būdo laidų aš nežiūriu. Ten tik pilstoma iš tuščio į kiaurą. Labiausiai man patinka Edmundo Jakilaičio, Andriaus Tapino, Juro Jankevičiaus vedamos laidos. Aš Trakuose gyvenu ir nueinu pas draugus į kavinę, tai kaip tik rodydavo tas laidas per televizorių, todėl jas įsidėmėjau.

Labiausiai televizijoje mane erzina reklama ir visokios beįsiterpiančios teleparduotuvės. Bet kadangi televizijos jau nebežiūriu, tai manęs ir nebeerzina. Filmų per televiziją nežiūrėdavau, aš einu į kino teatrą ar randu kitą būdą, pavyzdžiui, pasižiūriu nusipirkęs laikmeną. Reklama, anonsai nutraukia pagrindinę mintį, todėl filmų per televiziją pasižiūrėti neįmanoma. Nebent per LRT „Kultūrą“, kur reklamų yra nedaug arba iš viso nėra. Suprantu, kad be reklamos televizija negyventų, bet raginimai pirkti vaistus, gydytis, pirkti ledus, gerti neleidžia atsipalaiduoti.

Reklama gali kenkti. Aš vaistų, kaip ir alkoholio, reklamą rodyčiau po 11 valandos, nes pas mus žmonės eina ir masiškai perka vaistus. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, jeigu jiems ką nors skauda, perka ir reikalingus, ir nereikalingus vaistus ir ryja juos neribotais kiekiais. Tai tikrai kenkia.

Žinoma, televizorius, kaip ir bet kokia informacijos priemonė, gali pakenti tik tiems, kurie sunkiai atsirenka informaciją ir yra patiklūs. Viskas priklauso nuo žmogaus stiprumo, jo dvasinių dalykų, imuniteto informacijai. Jeigu sugebi analizuoti informaciją, atskirti grūdus nuo pelų, tada viskas gerai, o jeigu žmogus imlus viskam, tai jį gali bet kas įtikinti, ne tik televizija, bet ir laikraščiai, internetiniai portalai. Bet kas.

Kaip edukacinė priemonė televizija nėra pati geriausia. Galbūt ji gali būti pagalbine priemone, norint ką nors sužinoti, susipažinti. Tuomet naudingi tokie kanalai kaip „Discovery“ ar „Animal Planet“, nors pati savaime televizija nieko išmokyti negali. Kaip ir laikraštis neišmokys, neišugdys, taip ir televizija. Žmogų ugdo mokytojai, auklėtojai, tėvai, o ne televizija. Televizija net gadina.

Realybės šou - tai pasakos pardavimas. Įsiveržęs į „X Faktorius“ ar kitą realybės šou tam, kad pabūtų žvaigžde vienai valandai ar pusmečiui, jaunimas yra apgaunamas. Retai ten atsiranda talentingų dalyvių. Dažniausiai tai būna šansas išeiti, pabūti eteryje, o pasibaigus šou gauni kaip su skuduru per veidą. Kai tau 17 ar 18 metų, esi toks paauglys, tai labai skaudu. O tie, kas papuola į finalus, būna susaistomi su televizijomis visokiais kontraktais, kurie itin apriboja laimėtojus. Staigus populiarumo atėjimas nuneša stogą ir čia jau yra blogis. Žmogus praranda save. Ne kiekvienas tai gali išlaikyti, ypač būdamas jaunas. Paskui kyla visokių bėdų.

Deja, mūsų lietuviškos televizijos ir muzikinio skonio nelavina. Mes neturime muzikinių laidų. Rodomi tik visokie šou-koncertai, kurie primena balaganą, cirką. Ten daug šviesų, efektų, tačiau skambanti muzika dažniausiai neturi išliekamosios vertės.

Muzikinį skonį žmogus pats susiformuoja, be televizijos pagalbos. Juo labiau kad televizija net neatspindi to, kas darosi muzikiniame pasaulyje. Aišku, per „LRT Kultūrą“ rodo kažką, „Labas rytas“ parodo muzikinius klipus, bet lietuviška muzika yra nustumta į kitas erdves - internetą, radiją. Jos televizijoje yra nelikę. Televizija neparodo to, kas vyksta Lietuvos muzikiniame pasaulyje, andergraunde, ko klausosi jaunimas. Pas mus yra vienintelė muzikinė laida - „Sveikinimų koncertas“. Ten amžinai groja Jungėnų kaimo kapela, visokie Šiškauskai ir taip toliau. Tai kokį skonį ji gali suformuoti? Jokio! Nepamiršk pasveikinti močiutę arba senelį. Viskas.

Jeigu aš kurčiau televiziją, rodyčiau muzikinį-sportinį kanalą. Nebūtų tų nesąmonių su sporto transliacijomis, kai ne „Viasat“ klientai negali žiūrėti Eurolygos. Net mūsų sportininkų pasirodymų neįmanoma pasižiūrėti. Aš nekalbu apie krepšininkus, kuriems kažkodėl suteikiama kažkokia išskirtinė vieta mūsų sporte... Kurčiau muzikinį-sportinį kanalą, kuriame linksmai susilietų muzika ir sportas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder