Anželika - ir likimas, ir triumfas, ir prakeiksmas

Anželika - ir likimas, ir triumfas, ir prakeiksmas

Aktorę Mišelę Mersjė (Michele Mercier) visas pasaulis pažįsta kaip nepakartojamąją Anželiką, labai populiarių 7-ojo dešimtmečio filmų heroję. A. Mersjė dabar 74 metai, ir ji, aišku, skiriasi nuo visus iš proto vedusios „angelų markizės“, bet vis dėlto iki šiol yra nepaprastai patraukli.

- Mišele, kaip puikiai jūs atrodote! Nežiūrint, atleiskite, amžiaus.

- Stengiuosi iš visų jėgų, tikrai! Nors nieko ypatingo su savimi nedarau. Standartinis kosmetikos procedūrų rinkinys. Juk grožis - tai, kas viduje. Jei sieloje gera, jei niekam nelinki blogo, gali ilgiau likti jauna. Kitaip nepadės jokios procedūros. Nors, aišku, prisižiūrėti reikia.

- Bet kuri moteris baiminasi „garbaus amžiaus“. O ką jaučia graži moteris, pripažintas sekso simbolis?

- Košmarą ir siaubą jaučia! Senėjime nėra nieko džiaugsmingo. Ir netikėkite, kai kas nors jus bando įtikinti, jog yra atvirkščiai. Aktorei tai tikrų tikriausia tragedija. Žinoma, geriau būti gražiai ir jaunai, negu senyvai, nors ir gražiai! Tiesa, pasistengus ir brandžiame amžiuje galima rasti savų pliusų. Mane, pavyzdžiui, metams bėgant pradėjo mažiau peikti spauda.

- Prancūzų spauda? Jūsų nemėgo žurnalistai?

- Taip, anksčiau, jaunystėje, kritikai manęs nelabai gailėdavo. Užtat dabar, praėjus 50 metų po pirmojo filmo, Prancūzijoje jaučiu šilumą ir meilę manajai Anželikai, jos beprotiškiems ir žaviems nuotykiams. Reikia mokėti laukti, ir galbūt tave pamils. Svarbiausia - iki to laiko nenumirti!

- Savo knygoje „Aš ne Anželika“ prisipažinote, kad jūsų gyvenimas nelengvas: ir karjera klostėsi nelengvai, ir su vyrais nesisekė...

- Gerbėjų visuomet pakako, bet dauguma iš jų manyje matė Anželiką. Tikroji Mišelė Mersjė - toli gražu ne ideali moteris, su savo silpnybėmis ir kompleksais - jiems buvo nereikalinga. Aš keturiskart buvau ištekėjusi, dukart oficialiai, ir dukart gyvenau neįforminusi santuokos. Ir kiekvieną kartą man nesisekė. Mano pirmasis sutuoktinis pasirodė esąs pamišėlis. Antrasis išėjo, pasiėmęs visus mano pinigus. Trečiasis mirė nuo vėžio, o jo giminės - jie labai bijojo, kad pretenduosiu į palikimą - uždraudė man matytis su jo sūnumis, kuriuos užauginau kaip savus. O ketvirtasis, paskutinysis mano vyras, buvo italas kunigaikštis. Išvažiavau su juo į Italiją, kur turėjome susituokti, bet jis labai pasikeitė ir nutraukė santykius su manimi. Tad nieko gero iš vyrų nemačiau. Ir vieną dieną nutariau, kad geriau būti vienai.

- Vadinasi, Anželika sutrukdė jums susitvarkyti asmeninį gyvenimą?

- Taip, ir ji padarė įtaką mano karjerai. Viena vertus, suteikė man neįtikėtiną populiarumą, antra vertus - režisieriai nustojo matyti manyje dar ką nors, išskyrus Anželiką. Žodžiu, Anželika man - ir likimas, ir triumfas, ir savotiškas „prakeiksmas“.

- Nė karto nepasigailėjote, kad sutikote vaidinti šį vaidmenį? Juk Brižita Bardo (Brigitte Bardot) ir Katrin Denev (Catherine Deneuve) atsisakė. Galbūt jos kaip tik baiminosi, kad Anželikos įvaizdis prie jų prilips amžiams?

- Ne, dėl nieko nesigailiu. Vis tiek myliu savo Anželiką ir esu jai labai dėkinga. Nors dabar jums truputį pasiskundžiau, iš tiesų viskas buvo ne taip jau liūdna. Aš vis dėlto filmavausi daugybėje filmų, taip, per „Anželiką“ ir po jos. Pavyzdžiui, filme „Dievo rykštė“, kuriame mano partneris buvo Žanas Gabenas (Jean Gabin). Amerikietiškuose filmuose dirbau su Toniu Kerčiu (Tony Curtis). Taigi nuodėmė skųstis. Be to, „Anželika“ mane išgelbėjo nuo užsitęsusios depresijos, kuri mane apėmė po skyrybų su pirmuoju vyru. Nežinau, kaip būčiau išsikapsčiusi, jei nebūčiau filmavusis. Darbas mane išgelbėjo. Roberas Oseinas (Robert Hossein) pasirodė esąs puikus partneris. Jis labai mane palaikė.

- Sunku buvo filmuotis?

- Labai pavargdavau, juk kiauras dienas išbūdavau ant kojų, po kelis kartus per dieną keičiau kostiumus.

- Kostiumai, reikia pripažinti, buvo prašmatnūs.

- Taip, deja, daugelį jų vėliau prisiėjo parduoti aukcione. Reikėjo pinigų.

- Nejau „Anželika“ jūsų neaprūpino visam gyvenimui?

- Deja, ne. Mano honorarai buvo juokingi, ir sutartis buvo sudaryta taip, kad vėlesnė beprotiška „Anželikos“ sėkmė neturėjo jokios įtakos mano piniginės storiui. Taigi tapau garsi, bet ne turtinga.

- O juk visi buvo įsitikinę, kad iš Anželikos susikrovėte milijonus.

- Šiek tiek, aišku, užsidirbau, bet paskui nutariau paragauti prodiuserės duonos. Norėjau sukurti filmą, bet projektas nepavyko, ir pinigai, kuriuos į jį investavau, dingo.

- Dabar kur nors filmuojatės?

- Ruošiuosi nusifilmuoti komedijoje, kur drauge su manimi vaidins Žiuli Depardjė (Julie Depardieu), Žeraro Depardjė (Gerard Depardieu) dukra. Labai tikiuosi, kad filmas pavyks.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder