Ar Marius Jovaiša ieškos neregėtų Maldyvų?
Ar Marius Jovaiša ieškos neregėtų Maldyvų?

Fotomenininko Mariaus Jovaišos (38) veikla pasipildė nauju iššūkiu. Neseniai Maldyvuose viešėjęs menininkas gavo pasiūlymą sukurti fotografijų albumą, kuriame būtų pavaizduota ši po Indijos vandenyną salomis pabirusi šalis. Nuotraukomis iš oro išgarsėjęs "Neregėtos Lietuvos" ir kitų fotografijų albumų autorius Maldyvuose jau atliko bandomąjį skrydį. Specialiai "Laisvalaikiui" - skrydžių virš Maldyvų įspūdžiai ir pirmieji kadrai iš galbūt neregėtų Maldyvų.

- Kaip gavote pasiūlymą fotografuoti Maldyvus?

- Vienas lietuvių verslininkas keletą mano knygų Maldyvų turizmo atstovams nuvežė dovanų. Mano darbais susidomėjo, buvau pakviestas į šalį ir gavau pasiūlymą pradėti naują projektą - sukurti nuotraukų iš oro albumą. Buvau susitikęs su Maldyvų turizmo ministre, turizmo viceministru, turizmo valdybos pirmininku, keliomis aviacijos kompanijomis, kurios turi lėktuvus, taip pat bendravau su verslininkais, kurie dirba leidybos, knygų platinimo srityje. Susitikimai buvo labai produktyvūs.

- Kuo Maldyvai jums gražūs? Įdomūs?

- Jie turi kažkokią stebuklingą aurą. Tai per tūkstantį mažučių po vandenyną pasklidusių įvairiausių formų salelių, nuo vandens pakylančių apie metrą. Maksimalus natūralus žemės lygis ten yra 2,3 m virš jūros lygio. Tai žemiausia pasaulio šalis. Iš esmės Maldyvai - vandens pasaulis, salos, susiformavusios ant rifų. Visa šalis gyvena ant rifo. Jų izoliacija, gyvensena, kai iš taško A į tašką B turi pūškuoti valtelėmis, yra labai savita.

- Kaip ketinate fotografuoti Maldyvus, kad albume nepristigtų įvairovės? Juk salos ir salos su prabangių viešbučių vilomis...

- Iš tikrųjų tai yra rimtas iššūkis padaryti gražią, įvairovės, savos ritmikos turinčią knygą. Todėl labai veržiausi atlikti bent vieną bandomąjį skrydį ir pabandyti, kas išeina, ar yra tinkamų lėktuvų. Manau, kad įvairovės Maldyvuose aš rasiu. Nes yra daug skirtingų formų, įvairių architektūrinių detalių. O mėlynos spalvos atspalviai apskritai yra nesuskaičiuojami. Vienos salos paverstos prabangiais viešbučių kurortais, kitose gyvena vietiniai. Ir jų sostinė Malė įsikūrusi nedidelėje saloje. Tiesa, jei imčiausi daryti albumą apie Maldyvus, jame būtų ir žmonių portretų.

- Ar pats gyvenote vienoje iš tų prabangių ant vandens stovinčių vilų?

- Taip. Į mano fotografijas pateko namukai, kuriuose su žmona Brigita buvome apsistoję lankydamiesi Maldyvuose pirmą kartą - prieš trejus metus. Servisas Maldyvuose - aukščiausio lygio. Tie jų kurortai labai prabangūs. Žinoma, ir kainos atitinkamos - be tūkstančio dolerių parai neapsistosi. O ir du, trys ir daugiau tūkstančių dolerių už parą ten yra norma.

- Ką veikti tame prabangiame viešbutyje - nedidelėje vandens apsuptoje salelėje?


- Mėgautis tave supančia prabanga: interjerais, eksterjerais, SPA kompleksais, masažais ir restoranų paslaugomis. Bet - taip, tam tikra prasme tai yra auksinis narvelis.

- Kokių pasaulėžiūros skirtumų pastebėjote Maldyvuose?

- Pamenu, kai lankiausi juose pirmą kartą, po kelionės po Indiją, su žmona buvome prisipirkę Budos ir indų dievų skulptūrėlių. Tai pasienyje jas iš mūsų atėmė. Maldyvai - islamo šalis, todėl draudžiama įvežti kitų tikėjimų religinių objektų. Pasienyje man taip nutiko pirmą kartą. Laimei, Maldyvuose musulmonizmas yra švelnus, o žmonės - gana tolerantiški. Manau, vietos gyventojų lankstumą lėmė gyvenimo sąlygos - jie maži, todėl turi prisitaikyti, kad išliktų, be to, tai šalis, gyvenanti iš turizmo. Daugelis maldyviečių moka anglų kalbą. Verslininkams, menininkams ar tiesiog kurį laiką Maldyvuose pagyventi norintiems svetimšaliams šalis yra draugiška. Ir tai - viena iš priežasčių, kodėl pasiūlymas kurti knygą apie Maldyvus man labai patrauklus.

- Kokiam apšvietimui esant Maldyvai jums gražiausi?

- Fotografuoti gamtą pati gražiausia yra ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro šviesa. Ji turi gelsvą arba rausvą atspalvį ir dar nėra tokia balta ir stipri kaip dieną. Kai saulė žemai, tai yra ryte arba vakare, ji šviečia iš šono ir meta gana ilgus šešėlius, kurie nuotraukai suteikia trimatiškumo ir vaizdo gylio, kontrasto. Nors... Skraidant sukurti tokias nuotraukas yra sunku, ypač su tokiu dideliu lėktuvu, kokiu skridau Maldyvuose. Tai buvo 16 vietų keleivinis lėktuvas!

- Ar ten nėra mažesnių lėktuvų?

- Žmogui, kuris nori pasižiūrėti gražių vaizdų, tinka nedideli ant vandens nusileidžiantys ir nuo jo kylantys lėktuvėliai. Jie puikūs, nes skrenda žemai ir nereikia pakilimo tako. Bet ta dalis, kurios lėktuvui reikia laikytis ant vandens, per daug atsikišusi ir lenda į kadrą. O man reikia labai plataus fotografavimo kampo, kad galėčiau padaryti panoraminių nuotraukų. Todėl kreipiausi į kitą firmą, kurios mažiausios skraidymo priemonės - 16 vietų keleivinis lėktuvas. Ta kompanija maloniai sutiko man pagelbėti - išmontavo galines duris, kad galėčiau fotografuoti ne per stiklą. Jis labai smarkiai sumažina šviesą ir kontrastą, iškraipo spalvas...

- Iš kokio aukščio paprastai fotografuojate?

- Iki 100 metrų. Mažas lėktuvėlis gali skristi gana žemai ir lėtai, o su didesniu tai padaryti jau sudėtinga, reikia tikslesnės fotografavimo įrangos. Susipažinti su pilotu, kuris mane skraidintų, buvo labai svarbu, nes tu daugybę valandų skraidai žemame aukštyje, o tai yra gana pavojinga. Džiaugiuosi, kad Ibrahimas - pilotas, su kuriuo skridau, yra patikimas, patyręs ir labai nori būti šio projekto dalimi. Ibrahimas yra ne valdiško požiūrio, su polėkiu. Nes tos aviacijos taisyklės gana griežtos ir man kartais reikia jas šiek tiek apeiti. O su Ibrahimu tai galima padaryti.

- Jei nuspręstumėte imtis Maldyvų projekto - kada pradėtumėte darbus?

- Šį kovą. Tada ten pačios geriausios klimato sąlygos fotografuoti - būna giedras, švarus dangus rytais ir vakarais. Žinoma, sprendimui turės įtakos ir padėtis šalyje. Jau keletą dienų pasaulis stebi, kaip išsispręs sudėtinga situacija: prieš kelias diena buvo priverstas atsistatydinti prezidentas, vyksta protesto akcijos, neramumai.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"

Raktažodžiai
Sidebar placeholder