Arina Samušytė: šuoliai naktį...

Arina Samušytė gimė 1962 metais Mockaičių kaime, Kelmės rajone. Jaunystėje Arina labai domėjosi parašiutizmu. Laikraščiuose ir žurnaluose vis paskaitydavo apie parašiutininkų šuolius. Baigusi vidurinę mokyklą ir įstojusi į Kauno žemės ūkio akademiją, ji nutarė pagaliau įgyvendinti savo svajonę. Nuėjusi į tuometinį Kauno J. Žiburkaus aviacijos sporto klubą Arina nė nedvejodama užsirašė į parašiutininkų grupę. Medicinos komisija pripažino, kad Arina gali būti parašiutininke.

"Nuo tada parašiutų stropai taip tvirtai "surišo" mane, kad iki šiol negaliu išsipainioti..." - pasakoja Arina. Parašiutizmo meno Ariną mokė lakūnas instruktorius Kęstutis Žalys, grandies vadas Eugenijus Savčikas, sporto meistras Jurijus Chominas, jau išėjęs anapilin... O 1985 metais Ariną pakvietė į Lietuvos parašiutininkų rinktinę, kur ją treniravo parašiutizmo meistrė Janina Brunzienė.

Prisimena pirmąjį šuolį

Kai paklausiau Ariną, koks jos atmintyje išliko pirmojo šuolio įspūdis, ji atsakė:
- Pirmasis šuolis - tai parašiutininko gimimas. Jo įspūdis liks visam gyvenimui. Ne veltui jis vadinamas susipažinimo šuoliu. Juk po lūkesčių ir svajonių, po romantikos, po teorinio pasirengimo žemėje ateina laikas, kai turi stoti akystaton su realybe. Sakoma, jog fronte prieš ataką kiekvienas atsiduria savo vietoje. Drąsuolis ir ten drąsus, o bailys ir lieka bailiu. Parašiutininkui kiekvienas šuolis - ataka. Ir vos tik kojomis stukteli į žemę, ir šalia tavęs susirango baltas kupolas, nervų įtampa dingsta ir pajunti pergalės džiaugsmą. Norisi juoktis, dainuoti, viską išpasakoti. Atsimenu, kaip mes visi didžiavomės po pirmojo šuolio!

Arina labai gerai prisimena savo pirmąjį šuolį.

- Tada dar buvo sniego, ir diena - kovo 7-oji, - prisimena buvusi parašiutininkė. - Nusileidau minkštai, ir gamta tokia nuotabi! Šokau iš lėktuvo su desantiniu parašiutu D-5. Tokie parašiutai išsiskleidę apie 10 sekundžių kabo, tik tada leistis pradeda. Buvau išsigandusi, nežinojau šauktis ko ar ne?! Bet viskas baigėsi gerai.

Parašiutininke buvo 15 metų

Lietuvoje parašiutininkų bazė buvo Prienuose, Pociūnuose. Arina dalyvavo įvairiose varžybose, kuriose buvo vertinami šuoliai tikslumui ir akrobatika. Šuolio tikslumo esmė - nusileisti į tam tikrą pažymėtą vietą, o akrobatikos pratimai buvo atliekami esant dideliam - 2 km - aukščiui ir per 30 kritimo sekundžių būdavo privalu atlikti salto, apsisukimus ir t.t.

Iki šuolių tikslumui ar akrobatinių pratimų ore einama nuosekliai ir ilgai. Iš pradžių - įvairūs pratimai ant žemės, po to pirmamečiai mokomi, kaip atsiskirti nuo lėktuvo, stabiliai kristi, ištraukti parašiuto žiedą...

- Išmokai kristi - tau leidžiama tai daryti 5 sekundes, po to - 10 sekundžių, dar po to - 15 sekundžių. Ir taip laikas ilginamas iki 30 sekundžių, - pasakoja Arina. - Išmokus kristi, pradėdavo mokyti akrobatikos.

Arina prisiminė, kad pats nemaloniausias dalykas parašiutininkui - pakliūti į "suktukus", oro sroves. Bet parašiutininkai žino kaip išeiti iš "suktuko": pakritęs kaip akmuo, kojas-rankas vienu ypu "išmeti", ir viskas. Dar parašiutininkui labai svarbu atsiskirti nuo lėktuvo ir "atsigulti" ant oro srauto.

Stichija - laisvas kritimas

- Lėktuvas AN-2 - 2200 m aukštyje, - pasakoja Arina. - Nuo jo atsiskiria paprasta akimi vos matomas taškelis, kuris pamažu didėja. Dar kelios akimirkos ir padangėje išsiskleidžia žydras kupolas. Visa tai neapsakoma, bet viskas priklauso nuo psichinės parašiutininko būsenos šuolio metu ir to, kaip išmokti laisvojo kritimo būdai. Jeigu krisdamas sportininkas nemoka valdyti savo kūno, oro srovė jį negailestingai svaido, varto, sukioja ir neretai priverčia išskleisti parašiutą pirma laiko.
Jeigu parašiutininkas įvaldo laisvojo kritimo būdus, jis gali kristi dešimtis ir daugiau sekundžių vienoje padėtyje - ant pilvo, veidu žemyn, nesisukdamas ir nesiūbuodamas vertikalioje padėtyje, arba laisvai daryti įvairias figūras...

Atsiskyrusio nuo lėktuvo parašiutininko kritimo greitis kiekvieną sekundę didėja, oro srovė stiprėja ir maždaug 10-12-ąją kritimo sekundę oro pasipriešinimo jėga prilygsta kūno svorio jėgai. Tada parašiutininkas krinta pastoviu greičiu, kuris priklauso nuo kūno padėties pasipriešinimo jėgos atžvilgiu. Didelę įtaką kritimo stabilumui turi pasipriešinimo jėgos slėgimo ir kūno svorio centrų padėtis.

Parašiutininkės skonis

Baigusi Žemės ūkio akademiją ir įgijusi žemėtvarkininkės specialybę, Arina gavo paskyrimą į Visasąjunginio aerofoto geodezinių tyrinėjimų instituto Kauno filialą. Darbą su parašiutizmu buvo sunku suderinti, nelabai kas ir į stovyklas beišleisdavo. Teko Arinai rinktis: parašiutininke ar inžiniere būti? Kadangi dažnai į Lietuvoje rengiamas varžybas atvykdavo kariškių, pasitaikė Arinai pasiūlymas dirbti kariniame parašiutininkų dalinyje. Parašiutiniai šuoliai ją pavergė amžinai ir Arina išvažiavo į Kaliningradą. Parašiutizmas jai tapo profesija. Arina kaip parašiutininkė instruktorė jau šuoliams rengdavo kariškius, lakūnus. Dirbo Kaliningrade, vėliau - Panevėžyje.

Šuoliai naktį...

Per visus tuos metus atiduotus parašiutizmui, Arina atliko 1000 šuolių su parašiutu. Teko šokinėti su dešimt skirtingų parašiutų dieną ir naktį, į miškus ir vandens telkinius. Yra Arina mačiusi (ir pati patyrusi) traumų, žūčių. Tai aštrus ir pavojingas sportas - sutinka ji, bet kartą pabandęs negali sustoti...
Arina prisimena ir vieną savo ekstremalią situaciją. "Šuoliai buvo naktį, žiemą. Šoko ji su parašiutu PO-9. Parašiutas buvo sudrėkęs ir niekaip nenorėjo skleistis. Naktis, šalta, krentu ir krentu... - galvoju, kad jau viskas! - prisimena Arina. Visai prie žemės pagaliau išsiskleidė". Tai buvo lemtingas jos šuolis.

Šiandieną parašiutininkė Arina gyvena Darbėnų miestelyje, Kretingos rajone. Augina du sūnus: Vladuką, kuris mokosi trečioje klasėje ir Justiną - šeštoką. Kas žino, gal ir jie kaip mama taps parašiutininkais? O pati Arina sako, kad turi vilčių dar pašokinėti, nes parašiutų stropai dar tebėra ją "surišę" ir, matyt, visam gyvenimui?!

* 1940 09 14-15 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos aviamodeliuotojų varžybos. 38 mažosios aviacijos konstruktoriai atsinešė 63 savo rankomis pagamintus modelius.
* 1936 m. pirmoji Lietuvos "C" pilotė moteris buvo Kazimiera Šalavėjūtė.
* 1972 12 08 pirmam skrydžiui pakilo kokybiškai naujas sklandytuvas iš plastmasės "Lietuva" BK-7, kurį pagamino Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos kolektyvas.
* Parašiuto UT-15 kupolo dydis - 50 kv. m.
* Parašiuto PO-9 kupolo dydis - 22 kv. m,

* Sparnas - lėktuvo dalis (įrenginys) reikalinga aerodinaminei keliamajai jėgai gauti ir lėktuvo posvirio stabilumui išlaikyti.
* Oro sraigtas - variklio sukamas mentinis varytuvas traukos jėgai ore sukurti.
* Lėktuvo valdumu vadinamas vairu paveikto lėktuvo gebėjimas suktis apie ašis (keisti skrydžio režimą).
* Lėktuvo skrydžio nuotolis - kelias, kurį nuskrido lėktuvas virš žemės paviršiaus nuo pakilimo iki tūpimo.
* Lėktuvo skrydžio laikas - laikas, kurį lėktuvas išbuvo ore.

1. Angare ... lėktuvų. 2. Lietuvos miestas. 3. Žvaigždės ... 4. Prie lėktuvo prikabino ... falą. 5. Atgaivino šaltas "Švyturio" ... 6. Darže buvo daug ... 7. Tėvai ... vaikus. 8. Gavo ... 9. Stovėjo puiki ... 10. Puikus ... skraidyti. 11. Moters vardas. 12. Armonika ... 13. Nusikaltėlis ... peiliu. 14. Ganė ... 15. Ištrūko ... 16. Pūga ... 17. Naikintuvas ... atlikti visas pilotažo figūras. 18. Kieme ... ąžuolas.

1. Daug. 2. Nida. 3. Žiba. 4. Ilgą. 5. Alus. 6. Ežių. 7. Myli. 8. Algą. 9. Vila. 10. Oras. 11. Avia. 12. Gros. 13. Durs. 14. Avis. 15. Saga. 16. Rimo. 17. Gali. 18. Auga.